A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

užimtume

gramatinės formos

užimti → užimtume – veiksmažodis, 1 asm.,dgs.,tar. nuos. užimtumas → užimtume – daiktavardis, vyr. g.,Vt.,vns.
└užimtume – daiktavardis, vyr. g.,š.,vns.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	užimu	užėmiau	užimdavau	užimsiu
Tu	užimi	užėmei	užimdavai	užimsi
Jis/ji	užima	užėmė	užimdavo	užims
Mes	užimame, užimam	užėmėme, užėmėm	užimdavom, užimdavome	užimsim, užimsime
Jūs	užimat, užimate	užėmėte, užėmėt	užimdavot, užimdavote	užimsite, užimsit
Jie/jos	užima	užėmė	užimdavo	užims

Tariamoji nuosaka

Aš	užimčiau
Tu	užimtumei, užimtum
Jis/ji	užimtų
Mes	užimtume, užimtumėme, užimtumėm
Jūs	užimtumėt, užimtumėte
Jie/jos	užimtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	užimki, užimk
Jis/ji	teužima, teužimie
Mes	užimkime, užimkim
Jūs	užimkit, užimkite
Jie/jos	teužimie, teužima

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	užimtumas (vyr. g.)	užimtumai (vyr. g.)
K.	užimtumo (vyr. g.)	užimtumų (vyr. g.)
K.	užimtumui (vyr. g.)	užimtumams (vyr. g.)
G.	užimtumą (vyr. g.)	užimtumus (vyr. g.)
Įn.	užimtumu (vyr. g.)	užimtumais (vyr. g.)
Vt.	užimtume (vyr. g.)	užimtumuose (vyr. g.)
Š.	užimtume (vyr. g.)	užimtumai (vyr. g.)