užlydavo
gramatinės formos
užlytėti →
užlydavo – veiksmažodis, jis,būt. d. l.,ties. nuos.
└užlydavo – veiksmažodis, jie,būt. d. l.,ties. nuos.
Tiesioginė nuosaka
|
Esamasis laikas |
Būtasis kartinis laikas |
Būtasis dažninis |
Būsimasis laikas |
| Aš |
užlyčiu, užlyju |
užlijau, užlytėjau |
užlydavau, užlytėdavau |
užlysiu, užlytėsiu |
| Tu |
užlyji, užlyti |
užlytėjai, užlijai |
užlytėdavai, užlydavai |
užlysi, užlytėsi |
| Jis/ji |
užlyti, užlyja |
užlijo, užlytėjo |
užlytėdavo, užlydavo |
užlis, užlytės |
| Mes |
užlyjame, užlyjam, užlytim, užlytime |
užlytėjome, užlijom, užlijome, užlytėjom |
užlydavom, užlydavome, užlytėdavom, užlytėdavome |
užlytėsim, užlysime, užlysim, užlytėsime |
| Jūs |
užlyjat, užlytit, užlyjate, užlytite |
užlytėjot, užlytėjote, užlijote, užlijot |
užlytėdavote, užlytėdavot, užlydavot, užlydavote |
užlytėsite, užlysit, užlytėsit, užlysite |
| Jie/jos |
užlyja, užlyti |
užlijo, užlytėjo |
užlydavo, užlytėdavo |
užlytės, užlis |
Tariamoji nuosaka
| Aš |
užlyčiau, užlytėčiau |
| Tu |
užlytum, užlytumei, užlytėtum, užlytėtumei |
| Jis/ji |
užlytėtų, užlytų |
| Mes |
užlytėtumėme, užlytumėme, užlytume, užlytėtumėm, užlytumėm, užlytėtume |
| Jūs |
užlytėtumėt, užlytėtumėte, užlytumėt, užlytumėte |
| Jie/jos |
užlytų, užlytėtų |
Liepiamoji nuosaka
| Aš |
- |
| Tu |
užlytėki, užlyk, užlytėk, užlyki |
| Jis/ji |
teužlytie, teužlyjie, teužlyja, teužlyti |
| Mes |
užlytėkime, užlykim, užlytėkim, užlykime |
| Jūs |
užlykite, užlytėkit, užlytėkite, užlykit |
| Jie/jos |
teužlyja, teužlyti, teužlytie, teužlyjie |