A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

užmauti

gramatinės formos

užmauti → užmauti – veiksmažodis, pagr. f. užmautas → užmauti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	užmaunu	užmoviau	užmaudavau	užmausiu
Tu	užmauni	užmovei	užmaudavai	užmausi
Jis/ji	užmauna	užmovė	užmaudavo	užmaus
Mes	užmaunam, užmauname	užmovėme, užmovėm	užmaudavom, užmaudavome	užmausim, užmausime
Jūs	užmaunate, užmaunat	užmovėt, užmovėte	užmaudavot, užmaudavote	užmausite, užmausit
Jie/jos	užmauna	užmovė	užmaudavo	užmaus

Tariamoji nuosaka

Aš	užmaučiau
Tu	užmautumei, užmautum
Jis/ji	užmautų
Mes	užmautume, užmautumėm, užmautumėme
Jūs	užmautumėt, užmautumėte
Jie/jos	užmautų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	užmauki, užmauk
Jis/ji	teužmaunie, teužmauna
Mes	užmaukime, užmaukim
Jūs	užmaukit, užmaukite
Jie/jos	teužmauna, teužmaunie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	užmautas (vyr. g.)	užmauti (vyr. g.)	užmauta	užmautos
K.	užmauto (vyr. g.)	užmautų (vyr. g.)	užmautos	užmautų
N.	užmautam (vyr. g.)	užmautiems (vyr. g.)	užmautai	užmautoms
G.	užmautą (vyr. g.)	užmautus (vyr. g.)	užmautą	užmautas
Įn.	užmautu (vyr. g.)	užmautais (vyr. g.)	užmauta	užmautomis
Vt.	užmautame (vyr. g.)	užmautuose (vyr. g.)	užmautoje	užmautose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	užmautasis (vyr. g.)	užmautieji (vyr. g.)	užmautoji	užmautosios
K.	užmautojo (vyr. g.)	užmautųjų (vyr. g.)	užmautosios	užmautųjų
N.	užmautajam (vyr. g.)	užmautiesiems (vyr. g.)	užmautajai	užmautosioms
G.	užmautąjį (vyr. g.)	užmautuosius (vyr. g.)	užmautąją	užmautąsias
Įn.	užmautuoju (vyr. g.)	užmautaisiais (vyr. g.)	užmautąja	užmautosiomis
Vt.	užmautajame (vyr. g.)	užmautuosiuose (vyr. g.)	užmautojoje	užmautosiose