A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

užturėti

gramatinės formos

užturėti → užturėti – veiksmažodis, pagr. f. užturėtas → užturėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	užturiu	užturėjau	užturėdavau	užturėsiu
Tu	užturi	užturėjai	užturėdavai	užturėsi
Jis/ji	užturi	užturėjo	užturėdavo	užturės
Mes	užturim, užturime	užturėjom, užturėjome	užturėdavome, užturėdavom	užturėsime, užturėsim
Jūs	užturite, užturit	užturėjot, užturėjote	užturėdavot, užturėdavote	užturėsit, užturėsite
Jie/jos	užturi	užturėjo	užturėdavo	užturės

Tariamoji nuosaka

Aš	užturėčiau
Tu	užturėtumei, užturėtum
Jis/ji	užturėtų
Mes	užturėtume, užturėtumėme, užturėtumėm
Jūs	užturėtumėt, užturėtumėte
Jie/jos	užturėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	užturėki, užturėk
Jis/ji	teužturi, teužturie
Mes	užturėkim, užturėkime
Jūs	užturėkite, užturėkit
Jie/jos	teužturie, teužturi

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	užturėtas (vyr. g.)	užturėti (vyr. g.)	užturėta	užturėtos
K.	užturėto (vyr. g.)	užturėtų (vyr. g.)	užturėtos	užturėtų
N.	užturėtam (vyr. g.)	užturėtiems (vyr. g.)	užturėtai	užturėtoms
G.	užturėtą (vyr. g.)	užturėtus (vyr. g.)	užturėtą	užturėtas
Įn.	užturėtu (vyr. g.)	užturėtais (vyr. g.)	užturėta	užturėtomis
Vt.	užturėtame (vyr. g.)	užturėtuose (vyr. g.)	užturėtoje	užturėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	užturėtasis (vyr. g.)	užturėtieji (vyr. g.)	užturėtoji	užturėtosios
K.	užturėtojo (vyr. g.)	užturėtųjų (vyr. g.)	užturėtosios	užturėtųjų
N.	užturėtajam (vyr. g.)	užturėtiesiems (vyr. g.)	užturėtajai	užturėtosioms
G.	užturėtąjį (vyr. g.)	užturėtuosius (vyr. g.)	užturėtąją	užturėtąsias
Įn.	užturėtuoju (vyr. g.)	užturėtaisiais (vyr. g.)	užturėtąja	užturėtosiomis
Vt.	užturėtajame (vyr. g.)	užturėtuosiuose (vyr. g.)	užturėtojoje	užturėtosiose