A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

varvėti

gramatinės formos

varvėti → varvėti – veiksmažodis, pagr. f. varvėtas → varvėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	varvu	varvėjau	varvėdavau	varvėsiu
Tu	varvi	varvėjai	varvėdavai	varvėsi
Jis/ji	varva	varvėjo	varvėdavo	varvės
Mes	varvame, varvam	varvėjom, varvėjome	varvėdavom, varvėdavome	varvėsim, varvėsime
Jūs	varvat, varvate	varvėjot, varvėjote	varvėdavote, varvėdavot	varvėsit, varvėsite
Jie/jos	varva	varvėjo	varvėdavo	varvės

Tariamoji nuosaka

Aš	varvėčiau
Tu	varvėtumei, varvėtum
Jis/ji	varvėtų
Mes	varvėtumėme, varvėtume, varvėtumėm
Jūs	varvėtumėte, varvėtumėt
Jie/jos	varvėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	varvėki, varvėk
Jis/ji	tevarva, tevarvie
Mes	varvėkim, varvėkime
Jūs	varvėkit, varvėkite
Jie/jos	tevarva, tevarvie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	varvėtas (vyr. g.)	varvėti (vyr. g.)	varvėta	varvėtos
K.	varvėto (vyr. g.)	varvėtų (vyr. g.)	varvėtos	varvėtų
N.	varvėtam (vyr. g.)	varvėtiems (vyr. g.)	varvėtai	varvėtoms
G.	varvėtą (vyr. g.)	varvėtus (vyr. g.)	varvėtą	varvėtas
Įn.	varvėtu (vyr. g.)	varvėtais (vyr. g.)	varvėta	varvėtomis
Vt.	varvėtame (vyr. g.)	varvėtuose (vyr. g.)	varvėtoje	varvėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	varvėtasis (vyr. g.)	varvėtieji (vyr. g.)	varvėtoji	varvėtosios
K.	varvėtojo (vyr. g.)	varvėtųjų (vyr. g.)	varvėtosios	varvėtųjų
N.	varvėtajam (vyr. g.)	varvėtiesiems (vyr. g.)	varvėtajai	varvėtosioms
G.	varvėtąjį (vyr. g.)	varvėtuosius (vyr. g.)	varvėtąją	varvėtąsias
Įn.	varvėtuoju (vyr. g.)	varvėtaisiais (vyr. g.)	varvėtąja	varvėtosiomis
Vt.	varvėtajame (vyr. g.)	varvėtuosiuose (vyr. g.)	varvėtojoje	varvėtosiose