A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

velėtų

gramatinės formos

velėti → velėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└velėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. velėtas → velėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└velėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	velėju	velėjau	velėdavau	velėsiu
Tu	velėji	velėjai	velėdavai	velėsi
Jis/ji	velėja	velėjo	velėdavo	velės
Mes	velėjame, velėjam	velėjome, velėjom	velėdavom, velėdavome	velėsime, velėsim
Jūs	velėjat, velėjate	velėjote, velėjot	velėdavote, velėdavot	velėsit, velėsite
Jie/jos	velėja	velėjo	velėdavo	velės

Tariamoji nuosaka

Aš	velėčiau
Tu	velėtumei, velėtum
Jis/ji	velėtų
Mes	velėtume, velėtumėme, velėtumėm
Jūs	velėtumėt, velėtumėte
Jie/jos	velėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	velėki, velėk
Jis/ji	tevelėja, tevelėjie
Mes	velėkim, velėkime
Jūs	velėkite, velėkit
Jie/jos	tevelėja, tevelėjie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	velėtas (vyr. g.)	velėti (vyr. g.)	velėta	velėtos
K.	velėto (vyr. g.)	velėtų (vyr. g.)	velėtos	velėtų
N.	velėtam (vyr. g.)	velėtiems (vyr. g.)	velėtai	velėtoms
G.	velėtą (vyr. g.)	velėtus (vyr. g.)	velėtą	velėtas
Įn.	velėtu (vyr. g.)	velėtais (vyr. g.)	velėta	velėtomis
Vt.	velėtame (vyr. g.)	velėtuose (vyr. g.)	velėtoje	velėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	velėtasis (vyr. g.)	velėtieji (vyr. g.)	velėtoji	velėtosios
K.	velėtojo (vyr. g.)	velėtųjų (vyr. g.)	velėtosios	velėtųjų
N.	velėtajam (vyr. g.)	velėtiesiems (vyr. g.)	velėtajai	velėtosioms
G.	velėtąjį (vyr. g.)	velėtuosius (vyr. g.)	velėtąją	velėtąsias
Įn.	velėtuoju (vyr. g.)	velėtaisiais (vyr. g.)	velėtąja	velėtosiomis
Vt.	velėtajame (vyr. g.)	velėtuosiuose (vyr. g.)	velėtojoje	velėtosiose