A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

vengtų

gramatinės formos

vengti → vengtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└vengtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. vengtas → vengtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└vengtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	vengiu	vengiau	vengdavau	vengsiu
Tu	vengi	vengei	vengdavai	vengsi
Jis/ji	vengia	vengė	vengdavo	vengs
Mes	vengiam, vengiame	vengėm, vengėme	vengdavome, vengdavom	vengsime, vengsim
Jūs	vengiat, vengiate	vengėte, vengėt	vengdavot, vengdavote	vengsit, vengsite
Jie/jos	vengia	vengė	vengdavo	vengs

Tariamoji nuosaka

Aš	vengčiau
Tu	vengtumei, vengtum
Jis/ji	vengtų
Mes	vengtumėme, vengtume, vengtumėm
Jūs	vengtumėte, vengtumėt
Jie/jos	vengtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	venki, venk
Jis/ji	tevengia, tevengie
Mes	venkim, venkime
Jūs	venkite, venkit
Jie/jos	tevengia, tevengie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	vengtas (vyr. g.)	vengti (vyr. g.)	vengta	vengtos
K.	vengto (vyr. g.)	vengtų (vyr. g.)	vengtos	vengtų
N.	vengtam (vyr. g.)	vengtiems (vyr. g.)	vengtai	vengtoms
G.	vengtą (vyr. g.)	vengtus (vyr. g.)	vengtą	vengtas
Įn.	vengtu (vyr. g.)	vengtais (vyr. g.)	vengta	vengtomis
Vt.	vengtame (vyr. g.)	vengtuose (vyr. g.)	vengtoje	vengtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	vengtasis (vyr. g.)	vengtieji (vyr. g.)	vengtoji	vengtosios
K.	vengtojo (vyr. g.)	vengtųjų (vyr. g.)	vengtosios	vengtųjų
N.	vengtajam (vyr. g.)	vengtiesiems (vyr. g.)	vengtajai	vengtosioms
G.	vengtąjį (vyr. g.)	vengtuosius (vyr. g.)	vengtąją	vengtąsias
Įn.	vengtuoju (vyr. g.)	vengtaisiais (vyr. g.)	vengtąja	vengtosiomis
Vt.	vengtajame (vyr. g.)	vengtuosiuose (vyr. g.)	vengtojoje	vengtosiose