A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

vograutoms

gramatinės formos
vograutas → vograutoms – dalyvis, mot. g.,N.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. vograutas (vyr. g.) vograuti (vyr. g.) vograuta vograutos
K. vograuto (vyr. g.) vograutų (vyr. g.) vograutos vograutų
N. vograutam (vyr. g.) vograutiems (vyr. g.) vograutai vograutoms
G. vograutą (vyr. g.) vograutus (vyr. g.) vograutą vograutas
Įn. vograutu (vyr. g.) vograutais (vyr. g.) vograuta vograutomis
Vt. vograutame (vyr. g.) vograutuose (vyr. g.) vograutoje vograutose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. vograutasis (vyr. g.) vograutieji (vyr. g.) vograutoji vograutosios
K. vograutojo (vyr. g.) vograutųjų (vyr. g.) vograutosios vograutųjų
N. vograutajam (vyr. g.) vograutiesiems (vyr. g.) vograutajai vograutosioms
G. vograutąjį (vyr. g.) vograutuosius (vyr. g.) vograutąją vograutąsias
Įn. vograutuoju (vyr. g.) vograutaisiais (vyr. g.) vograutąja vograutosiomis
Vt. vograutajame (vyr. g.) vograutuosiuose (vyr. g.) vograutojoje vograutosiose