A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

vokietės

gramatinės formos
vokietis → vokietės – daiktavardis, mot. g.,V.,dgs.
└vokietės – daiktavardis, mot. g.,K.,vns.

└vokietės – daiktavardis, mot. g.,š.,dgs.
vokietėti → vokietės – veiksmažodis, jis,bus. l.,ties. nuos.
└vokietės – veiksmažodis, jie,bus. l.,ties. nuos.
Vienaskaita Daugiskaita
V. vokietis (vyr. g.), vokietė vokiečiai (vyr. g.), vokietės
K. vokietės, vokiečio (vyr. g.) vokiečių, vokiečių
K. vokietei, vokiečiui (vyr. g.) vokietėms, vokiečiams (vyr. g.)
G. vokietę, vokietį vokietes, vokiečius (vyr. g.)
Įn. vokiečiu (vyr. g.), vokiete vokiečiais (vyr. g.), vokietėmis
Vt. vokietėje (vyr. g.), vokietyje (vyr. g.) vokietėse, vokiečiuose (vyr. g.)
Š. vokiete, vokieti (vyr. g.) vokietės, vokiečiai (vyr. g.)
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
vokietėju vokietėjau vokietėdavau vokietėsiu
Tu vokietėji vokietėjai vokietėdavai vokietėsi
Jis/ji vokietėja vokietėjo vokietėdavo vokietės
Mes vokietėjame, vokietėjam vokietėjome, vokietėjom vokietėdavom, vokietėdavome vokietėsim, vokietėsime
Jūs vokietėjat, vokietėjate vokietėjot, vokietėjote vokietėdavote, vokietėdavot vokietėsite, vokietėsit
Jie/jos vokietėja vokietėjo vokietėdavo vokietės
Tariamoji nuosaka
vokietėčiau
Tu vokietėtum, vokietėtumei
Jis/ji vokietėtų
Mes vokietėtumėm, vokietėtume, vokietėtumėme
Jūs vokietėtumėte, vokietėtumėt
Jie/jos vokietėtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu vokietėki, vokietėk
Jis/ji tevokietėjie, tevokietėja
Mes vokietėkime, vokietėkim
Jūs vokietėkit, vokietėkite
Jie/jos tevokietėja, tevokietėjie