A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

zvėgauti

gramatinės formos
zvėgauti → zvėgauti – veiksmažodis, pagr. f. zvėgautas → zvėgauti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš zvėgauju zvėgavau zvėgaudavau zvėgausiu
Tu zvėgauji zvėgavai zvėgaudavai zvėgausi
Jis/ji zvėgauja zvėgavo zvėgaudavo zvėgaus
Mes zvėgaujam, zvėgaujame zvėgavom, zvėgavome zvėgaudavome, zvėgaudavom zvėgausim, zvėgausime
Jūs zvėgaujate, zvėgaujat zvėgavote, zvėgavot zvėgaudavote, zvėgaudavot zvėgausit, zvėgausite
Jie/jos zvėgauja zvėgavo zvėgaudavo zvėgaus
Tariamoji nuosaka
Aš zvėgaučiau
Tu zvėgautum, zvėgautumei
Jis/ji zvėgautų
Mes zvėgautumėme, zvėgautume, zvėgautumėm
Jūs zvėgautumėt, zvėgautumėte
Jie/jos zvėgautų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu zvėgauk, zvėgauki
Jis/ji tezvėgauja, tezvėgaujie
Mes zvėgaukim, zvėgaukime
Jūs zvėgaukite, zvėgaukit
Jie/jos tezvėgaujie, tezvėgauja
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. zvėgautas (vyr. g.) zvėgauti (vyr. g.) zvėgauta zvėgautos
K. zvėgauto (vyr. g.) zvėgautų (vyr. g.) zvėgautos zvėgautų
N. zvėgautam (vyr. g.) zvėgautiems (vyr. g.) zvėgautai zvėgautoms
G. zvėgautą (vyr. g.) zvėgautus (vyr. g.) zvėgautą zvėgautas
Įn. zvėgautu (vyr. g.) zvėgautais (vyr. g.) zvėgauta zvėgautomis
Vt. zvėgautame (vyr. g.) zvėgautuose (vyr. g.) zvėgautoje zvėgautose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. zvėgautasis (vyr. g.) zvėgautieji (vyr. g.) zvėgautoji zvėgautosios
K. zvėgautojo (vyr. g.) zvėgautųjų (vyr. g.) zvėgautosios zvėgautųjų
N. zvėgautajam (vyr. g.) zvėgautiesiems (vyr. g.) zvėgautajai zvėgautosioms
G. zvėgautąjį (vyr. g.) zvėgautuosius (vyr. g.) zvėgautąją zvėgautąsias
Įn. zvėgautuoju (vyr. g.) zvėgautaisiais (vyr. g.) zvėgautąja zvėgautosiomis
Vt. zvėgautajame (vyr. g.) zvėgautuosiuose (vyr. g.) zvėgautojoje zvėgautosiose