A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ėdinėti

gramatinės formos

ėdinėti → ėdinėti – veiksmažodis, pagr. f. ėdinėtas → ėdinėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	ėdinėju	ėdinėjau	ėdinėdavau	ėdinėsiu
Tu	ėdinėji	ėdinėjai	ėdinėdavai	ėdinėsi
Jis/ji	ėdinėja	ėdinėjo	ėdinėdavo	ėdinės
Mes	ėdinėjam, ėdinėjame	ėdinėjom, ėdinėjome	ėdinėdavome, ėdinėdavom	ėdinėsime, ėdinėsim
Jūs	ėdinėjate, ėdinėjat	ėdinėjot, ėdinėjote	ėdinėdavote, ėdinėdavot	ėdinėsit, ėdinėsite
Jie/jos	ėdinėja	ėdinėjo	ėdinėdavo	ėdinės

Tariamoji nuosaka

Aš	ėdinėčiau
Tu	ėdinėtumei, ėdinėtum
Jis/ji	ėdinėtų
Mes	ėdinėtumėm, ėdinėtume, ėdinėtumėme
Jūs	ėdinėtumėt, ėdinėtumėte
Jie/jos	ėdinėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	ėdinėk, ėdinėki
Jis/ji	teėdinėja, teėdinėjie
Mes	ėdinėkim, ėdinėkime
Jūs	ėdinėkit, ėdinėkite
Jie/jos	teėdinėja, teėdinėjie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ėdinėtas (vyr. g.)	ėdinėti (vyr. g.)	ėdinėta	ėdinėtos
K.	ėdinėto (vyr. g.)	ėdinėtų (vyr. g.)	ėdinėtos	ėdinėtų
N.	ėdinėtam (vyr. g.)	ėdinėtiems (vyr. g.)	ėdinėtai	ėdinėtoms
G.	ėdinėtą (vyr. g.)	ėdinėtus (vyr. g.)	ėdinėtą	ėdinėtas
Įn.	ėdinėtu (vyr. g.)	ėdinėtais (vyr. g.)	ėdinėta	ėdinėtomis
Vt.	ėdinėtame (vyr. g.)	ėdinėtuose (vyr. g.)	ėdinėtoje	ėdinėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ėdinėtasis (vyr. g.)	ėdinėtieji (vyr. g.)	ėdinėtoji	ėdinėtosios
K.	ėdinėtojo (vyr. g.)	ėdinėtųjų (vyr. g.)	ėdinėtosios	ėdinėtųjų
N.	ėdinėtajam (vyr. g.)	ėdinėtiesiems (vyr. g.)	ėdinėtajai	ėdinėtosioms
G.	ėdinėtąjį (vyr. g.)	ėdinėtuosius (vyr. g.)	ėdinėtąją	ėdinėtąsias
Įn.	ėdinėtuoju (vyr. g.)	ėdinėtaisiais (vyr. g.)	ėdinėtąja	ėdinėtosiomis
Vt.	ėdinėtajame (vyr. g.)	ėdinėtuosiuose (vyr. g.)	ėdinėtojoje	ėdinėtosiose