A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ėdrinėti

gramatinės formos
ėdrinėti → ėdrinėti – veiksmažodis, pagr. f. ėdrinėtas → ėdrinėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš ėdrinėju ėdrinėjau ėdrinėdavau ėdrinėsiu
Tu ėdrinėji ėdrinėjai ėdrinėdavai ėdrinėsi
Jis/ji ėdrinėja ėdrinėjo ėdrinėdavo ėdrinės
Mes ėdrinėjame, ėdrinėjam ėdrinėjom, ėdrinėjome ėdrinėdavome, ėdrinėdavom ėdrinėsime, ėdrinėsim
Jūs ėdrinėjat, ėdrinėjate ėdrinėjote, ėdrinėjot ėdrinėdavot, ėdrinėdavote ėdrinėsite, ėdrinėsit
Jie/jos ėdrinėja ėdrinėjo ėdrinėdavo ėdrinės
Tariamoji nuosaka
Aš ėdrinėčiau
Tu ėdrinėtum, ėdrinėtumei
Jis/ji ėdrinėtų
Mes ėdrinėtumėme, ėdrinėtumėm, ėdrinėtume
Jūs ėdrinėtumėt, ėdrinėtumėte
Jie/jos ėdrinėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu ėdrinėk, ėdrinėki
Jis/ji teėdrinėja, teėdrinėjie
Mes ėdrinėkime, ėdrinėkim
Jūs ėdrinėkite, ėdrinėkit
Jie/jos teėdrinėja, teėdrinėjie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. ėdrinėtas (vyr. g.) ėdrinėti (vyr. g.) ėdrinėta ėdrinėtos
K. ėdrinėto (vyr. g.) ėdrinėtų (vyr. g.) ėdrinėtos ėdrinėtų
N. ėdrinėtam (vyr. g.) ėdrinėtiems (vyr. g.) ėdrinėtai ėdrinėtoms
G. ėdrinėtą (vyr. g.) ėdrinėtus (vyr. g.) ėdrinėtą ėdrinėtas
Įn. ėdrinėtu (vyr. g.) ėdrinėtais (vyr. g.) ėdrinėta ėdrinėtomis
Vt. ėdrinėtame (vyr. g.) ėdrinėtuose (vyr. g.) ėdrinėtoje ėdrinėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. ėdrinėtasis (vyr. g.) ėdrinėtieji (vyr. g.) ėdrinėtoji ėdrinėtosios
K. ėdrinėtojo (vyr. g.) ėdrinėtųjų (vyr. g.) ėdrinėtosios ėdrinėtųjų
N. ėdrinėtajam (vyr. g.) ėdrinėtiesiems (vyr. g.) ėdrinėtajai ėdrinėtosioms
G. ėdrinėtąjį (vyr. g.) ėdrinėtuosius (vyr. g.) ėdrinėtąją ėdrinėtąsias
Įn. ėdrinėtuoju (vyr. g.) ėdrinėtaisiais (vyr. g.) ėdrinėtąja ėdrinėtosiomis
Vt. ėdrinėtajame (vyr. g.) ėdrinėtuosiuose (vyr. g.) ėdrinėtojoje ėdrinėtosiose