ėsdintų gramatika - morfologija.lt

ėsdintas → ėsdintų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└ėsdintų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. ėsdinti → ėsdintų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└ėsdintų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ėsdintas (vyr. g.)	ėsdinti (vyr. g.)	ėsdinta	ėsdintos
K.	ėsdinto (vyr. g.)	ėsdintų (vyr. g.)	ėsdintos	ėsdintų
N.	ėsdintam (vyr. g.)	ėsdintiems (vyr. g.)	ėsdintai	ėsdintoms
G.	ėsdintą (vyr. g.)	ėsdintus (vyr. g.)	ėsdintą	ėsdintas
Įn.	ėsdintu (vyr. g.)	ėsdintais (vyr. g.)	ėsdinta	ėsdintomis
Vt.	ėsdintame (vyr. g.)	ėsdintuose (vyr. g.)	ėsdintoje	ėsdintose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ėsdintasis (vyr. g.)	ėsdintieji (vyr. g.)	ėsdintoji	ėsdintosios
K.	ėsdintojo (vyr. g.)	ėsdintųjų (vyr. g.)	ėsdintosios	ėsdintųjų
N.	ėsdintajam (vyr. g.)	ėsdintiesiems (vyr. g.)	ėsdintajai	ėsdintosioms
G.	ėsdintąjį (vyr. g.)	ėsdintuosius (vyr. g.)	ėsdintąją	ėsdintąsias
Įn.	ėsdintuoju (vyr. g.)	ėsdintaisiais (vyr. g.)	ėsdintąja	ėsdintosiomis
Vt.	ėsdintajame (vyr. g.)	ėsdintuosiuose (vyr. g.)	ėsdintojoje	ėsdintosiose

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	ėsdinu	ėsdinau	ėsdindavau	ėsdinsiu
Tu	ėsdini	ėsdinai	ėsdindavai	ėsdinsi
Jis/ji	ėsdina	ėsdino	ėsdindavo	ėsdins
Mes	ėsdiname, ėsdinam	ėsdinom, ėsdinome	ėsdindavom, ėsdindavome	ėsdinsime, ėsdinsim
Jūs	ėsdinat, ėsdinate	ėsdinot, ėsdinote	ėsdindavote, ėsdindavot	ėsdinsit, ėsdinsite
Jie/jos	ėsdina	ėsdino	ėsdindavo	ėsdins

Tariamoji nuosaka

Aš	ėsdinčiau
Tu	ėsdintum, ėsdintumei
Jis/ji	ėsdintų
Mes	ėsdintume, ėsdintumėm, ėsdintumėme
Jūs	ėsdintumėt, ėsdintumėte
Jie/jos	ėsdintų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	ėsdinki, ėsdink
Jis/ji	teėsdina, teėsdinie
Mes	ėsdinkim, ėsdinkime
Jūs	ėsdinkit, ėsdinkite
Jie/jos	teėsdinie, teėsdina