A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įkyrėtų

gramatinės formos
įkyrėti → įkyrėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└įkyrėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. įkyrėtas → įkyrėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└įkyrėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš įkyriu įkyrėjau įkyrėdavau įkyrėsiu
Tu įkyri įkyrėjai įkyrėdavai įkyrėsi
Jis/ji įkyri įkyrėjo įkyrėdavo įkyrės
Mes įkyrim, įkyrime įkyrėjome, įkyrėjom įkyrėdavom, įkyrėdavome įkyrėsime, įkyrėsim
Jūs įkyrite, įkyrit įkyrėjote, įkyrėjot įkyrėdavote, įkyrėdavot įkyrėsite, įkyrėsit
Jie/jos įkyri įkyrėjo įkyrėdavo įkyrės
Tariamoji nuosaka
Aš įkyrėčiau
Tu įkyrėtumei, įkyrėtum
Jis/ji įkyrėtų
Mes įkyrėtumėm, įkyrėtumėme, įkyrėtume
Jūs įkyrėtumėt, įkyrėtumėte
Jie/jos įkyrėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu įkyrėk, įkyrėki
Jis/ji teįkyri, teįkyrie
Mes įkyrėkime, įkyrėkim
Jūs įkyrėkit, įkyrėkite
Jie/jos teįkyrie, teįkyri
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. įkyrėtas (vyr. g.) įkyrėti (vyr. g.) įkyrėta įkyrėtos
K. įkyrėto (vyr. g.) įkyrėtų (vyr. g.) įkyrėtos įkyrėtų
N. įkyrėtam (vyr. g.) įkyrėtiems (vyr. g.) įkyrėtai įkyrėtoms
G. įkyrėtą (vyr. g.) įkyrėtus (vyr. g.) įkyrėtą įkyrėtas
Įn. įkyrėtu (vyr. g.) įkyrėtais (vyr. g.) įkyrėta įkyrėtomis
Vt. įkyrėtame (vyr. g.) įkyrėtuose (vyr. g.) įkyrėtoje įkyrėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. įkyrėtasis (vyr. g.) įkyrėtieji (vyr. g.) įkyrėtoji įkyrėtosios
K. įkyrėtojo (vyr. g.) įkyrėtųjų (vyr. g.) įkyrėtosios įkyrėtųjų
N. įkyrėtajam (vyr. g.) įkyrėtiesiems (vyr. g.) įkyrėtajai įkyrėtosioms
G. įkyrėtąjį (vyr. g.) įkyrėtuosius (vyr. g.) įkyrėtąją įkyrėtąsias
Įn. įkyrėtuoju (vyr. g.) įkyrėtaisiais (vyr. g.) įkyrėtąja įkyrėtosiomis
Vt. įkyrėtajame (vyr. g.) įkyrėtuosiuose (vyr. g.) įkyrėtojoje įkyrėtosiose