A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įveltum

gramatinės formos

įvelti → įveltum – veiksmažodis, 2 asm.,vns.,tar. nuos.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	įveliu	įvėliau	įveldavau	įvelsiu
Tu	įveli	įvėlei	įveldavai	įvelsi
Jis/ji	įvelia	įvėlė	įveldavo	įvels
Mes	įveliam, įveliame	įvėlėme, įvėlėm	įveldavome, įveldavom	įvelsime, įvelsim
Jūs	įveliate, įveliat	įvėlėte, įvėlėt	įveldavot, įveldavote	įvelsit, įvelsite
Jie/jos	įvelia	įvėlė	įveldavo	įvels

Tariamoji nuosaka

Aš	įvelčiau
Tu	įveltumei, įveltum
Jis/ji	įveltų
Mes	įveltume, įveltumėm, įveltumėme
Jūs	įveltumėt, įveltumėte
Jie/jos	įveltų

Liepiamoji nuosaka