A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įžibinti

gramatinės formos

įžibinti → įžibinti – veiksmažodis, pagr. f. įžibintas → įžibinti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	įžibinu	įžibinau	įžibindavau	įžibinsiu
Tu	įžibini	įžibinai	įžibindavai	įžibinsi
Jis/ji	įžibina	įžibino	įžibindavo	įžibins
Mes	įžibiname, įžibinam	įžibinom, įžibinome	įžibindavome, įžibindavom	įžibinsime, įžibinsim
Jūs	įžibinate, įžibinat	įžibinot, įžibinote	įžibindavote, įžibindavot	įžibinsit, įžibinsite
Jie/jos	įžibina	įžibino	įžibindavo	įžibins

Tariamoji nuosaka

Aš	įžibinčiau
Tu	įžibintum, įžibintumei
Jis/ji	įžibintų
Mes	įžibintumėm, įžibintumėme, įžibintume
Jūs	įžibintumėte, įžibintumėt
Jie/jos	įžibintų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	įžibinki, įžibink
Jis/ji	teįžibinie, teįžibina
Mes	įžibinkim, įžibinkime
Jūs	įžibinkite, įžibinkit
Jie/jos	teįžibina, teįžibinie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	įžibintas (vyr. g.)	įžibinti (vyr. g.)	įžibinta	įžibintos
K.	įžibinto (vyr. g.)	įžibintų (vyr. g.)	įžibintos	įžibintų
N.	įžibintam (vyr. g.)	įžibintiems (vyr. g.)	įžibintai	įžibintoms
G.	įžibintą (vyr. g.)	įžibintus (vyr. g.)	įžibintą	įžibintas
Įn.	įžibintu (vyr. g.)	įžibintais (vyr. g.)	įžibinta	įžibintomis
Vt.	įžibintame (vyr. g.)	įžibintuose (vyr. g.)	įžibintoje	įžibintose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	įžibintasis (vyr. g.)	įžibintieji (vyr. g.)	įžibintoji	įžibintosios
K.	įžibintojo (vyr. g.)	įžibintųjų (vyr. g.)	įžibintosios	įžibintųjų
N.	įžibintajam (vyr. g.)	įžibintiesiems (vyr. g.)	įžibintajai	įžibintosioms
G.	įžibintąjį (vyr. g.)	įžibintuosius (vyr. g.)	įžibintąją	įžibintąsias
Įn.	įžibintuoju (vyr. g.)	įžibintaisiais (vyr. g.)	įžibintąja	įžibintosiomis
Vt.	įžibintajame (vyr. g.)	įžibintuosiuose (vyr. g.)	įžibintojoje	įžibintosiose