A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įžūlėtume

gramatinės formos

įžūlėti → įžūlėtume – veiksmažodis, 1 asm.,dgs.,tar. nuos.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	įžūlėju	įžūlėjau	įžūlėdavau	įžūlėsiu
Tu	įžūlėji	įžūlėjai	įžūlėdavai	įžūlėsi
Jis/ji	įžūlėja	įžūlėjo	įžūlėdavo	įžūlės
Mes	įžūlėjame, įžūlėjam	įžūlėjom, įžūlėjome	įžūlėdavome, įžūlėdavom	įžūlėsim, įžūlėsime
Jūs	įžūlėjate, įžūlėjat	įžūlėjote, įžūlėjot	įžūlėdavot, įžūlėdavote	įžūlėsite, įžūlėsit
Jie/jos	įžūlėja	įžūlėjo	įžūlėdavo	įžūlės

Tariamoji nuosaka

Aš	įžūlėčiau
Tu	įžūlėtum, įžūlėtumei
Jis/ji	įžūlėtų
Mes	įžūlėtumėme, įžūlėtumėm, įžūlėtume
Jūs	įžūlėtumėt, įžūlėtumėte
Jie/jos	įžūlėtų

Liepiamoji nuosaka