A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

šokautų

gramatinės formos

šokauti → šokautų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└šokautų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. šokautas → šokautų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└šokautų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	šokauju	-	šokaudavau	šokausiu
Tu	šokauji	-	šokaudavai	šokausi
Jis/ji	šokauja	-	šokaudavo	šokaus
Mes	šokaujame, šokaujam	-	šokaudavom, šokaudavome	šokausim, šokausime
Jūs	šokaujate, šokaujat	-	šokaudavote, šokaudavot	šokausit, šokausite
Jie/jos	šokauja	-	šokaudavo	šokaus

Tariamoji nuosaka

Aš	šokaučiau
Tu	šokautumei, šokautum
Jis/ji	šokautų
Mes	šokautumėm, šokautumėme, šokautume
Jūs	šokautumėt, šokautumėte
Jie/jos	šokautų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	šokauki, šokauk
Jis/ji	tešokaujie, tešokauja
Mes	šokaukime, šokaukim
Jūs	šokaukit, šokaukite
Jie/jos	tešokauja, tešokaujie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	šokautas (vyr. g.)	šokauti (vyr. g.)	šokauta	šokautos
K.	šokauto (vyr. g.)	šokautų (vyr. g.)	šokautos	šokautų
N.	šokautam (vyr. g.)	šokautiems (vyr. g.)	šokautai	šokautoms
G.	šokautą (vyr. g.)	šokautus (vyr. g.)	šokautą	šokautas
Įn.	šokautu (vyr. g.)	šokautais (vyr. g.)	šokauta	šokautomis
Vt.	šokautame (vyr. g.)	šokautuose (vyr. g.)	šokautoje	šokautose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	šokautasis (vyr. g.)	šokautieji (vyr. g.)	šokautoji	šokautosios
K.	šokautojo (vyr. g.)	šokautųjų (vyr. g.)	šokautosios	šokautųjų
N.	šokautajam (vyr. g.)	šokautiesiems (vyr. g.)	šokautajai	šokautosioms
G.	šokautąjį (vyr. g.)	šokautuosius (vyr. g.)	šokautąją	šokautąsias
Įn.	šokautuoju (vyr. g.)	šokautaisiais (vyr. g.)	šokautąja	šokautosiomis
Vt.	šokautajame (vyr. g.)	šokautuosiuose (vyr. g.)	šokautojoje	šokautosiose