A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūgtelėti

gramatinės formos

ūgtelėti → ūgtelėti – veiksmažodis, pagr. f. ūgtelėtas → ūgtelėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	-	-	ūgtelėdavau	ūgtelėsiu
Tu	-	-	ūgtelėdavai	ūgtelėsi
Jis/ji	-	-	ūgtelėdavo	ūgtelės
Mes	-	-	ūgtelėdavom, ūgtelėdavome	ūgtelėsime, ūgtelėsim
Jūs	-	-	ūgtelėdavote, ūgtelėdavot	ūgtelėsit, ūgtelėsite
Jie/jos	-	-	ūgtelėdavo	ūgtelės

Tariamoji nuosaka

Aš	ūgtelėčiau
Tu	ūgtelėtum, ūgtelėtumei
Jis/ji	ūgtelėtų
Mes	ūgtelėtumėm, ūgtelėtume, ūgtelėtumėme
Jūs	ūgtelėtumėt, ūgtelėtumėte
Jie/jos	ūgtelėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	ūgtelėk, ūgtelėki
Jis/ji	-
Mes	ūgtelėkim, ūgtelėkime
Jūs	ūgtelėkite, ūgtelėkit
Jie/jos	-

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūgtelėtas (vyr. g.)	ūgtelėti (vyr. g.)	ūgtelėta	ūgtelėtos
K.	ūgtelėto (vyr. g.)	ūgtelėtų (vyr. g.)	ūgtelėtos	ūgtelėtų
N.	ūgtelėtam (vyr. g.)	ūgtelėtiems (vyr. g.)	ūgtelėtai	ūgtelėtoms
G.	ūgtelėtą (vyr. g.)	ūgtelėtus (vyr. g.)	ūgtelėtą	ūgtelėtas
Įn.	ūgtelėtu (vyr. g.)	ūgtelėtais (vyr. g.)	ūgtelėta	ūgtelėtomis
Vt.	ūgtelėtame (vyr. g.)	ūgtelėtuose (vyr. g.)	ūgtelėtoje	ūgtelėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūgtelėtasis (vyr. g.)	ūgtelėtieji (vyr. g.)	ūgtelėtoji	ūgtelėtosios
K.	ūgtelėtojo (vyr. g.)	ūgtelėtųjų (vyr. g.)	ūgtelėtosios	ūgtelėtųjų
N.	ūgtelėtajam (vyr. g.)	ūgtelėtiesiems (vyr. g.)	ūgtelėtajai	ūgtelėtosioms
G.	ūgtelėtąjį (vyr. g.)	ūgtelėtuosius (vyr. g.)	ūgtelėtąją	ūgtelėtąsias
Įn.	ūgtelėtuoju (vyr. g.)	ūgtelėtaisiais (vyr. g.)	ūgtelėtąja	ūgtelėtosiomis
Vt.	ūgtelėtajame (vyr. g.)	ūgtelėtuosiuose (vyr. g.)	ūgtelėtojoje	ūgtelėtosiose