A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

žerplėti

gramatinės formos
žerplėti → žerplėti – veiksmažodis, pagr. f. žerplėtas → žerplėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš žerplėju žerplėjau žerplėdavau žerplėsiu
Tu žerplėji žerplėjai žerplėdavai žerplėsi
Jis/ji žerplėja žerplėjo žerplėdavo žerplės
Mes žerplėjame, žerplėjam žerplėjom, žerplėjome žerplėdavom, žerplėdavome žerplėsim, žerplėsime
Jūs žerplėjate, žerplėjat žerplėjot, žerplėjote žerplėdavote, žerplėdavot žerplėsit, žerplėsite
Jie/jos žerplėja žerplėjo žerplėdavo žerplės
Tariamoji nuosaka
Aš žerplėčiau
Tu žerplėtumei, žerplėtum
Jis/ji žerplėtų
Mes žerplėtumėm, žerplėtume, žerplėtumėme
Jūs žerplėtumėte, žerplėtumėt
Jie/jos žerplėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu žerplėk, žerplėki
Jis/ji težerplėja, težerplėjie
Mes žerplėkim, žerplėkime
Jūs žerplėkite, žerplėkit
Jie/jos težerplėja, težerplėjie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. žerplėtas (vyr. g.) žerplėti (vyr. g.) žerplėta žerplėtos
K. žerplėto (vyr. g.) žerplėtų (vyr. g.) žerplėtos žerplėtų
N. žerplėtam (vyr. g.) žerplėtiems (vyr. g.) žerplėtai žerplėtoms
G. žerplėtą (vyr. g.) žerplėtus (vyr. g.) žerplėtą žerplėtas
Įn. žerplėtu (vyr. g.) žerplėtais (vyr. g.) žerplėta žerplėtomis
Vt. žerplėtame (vyr. g.) žerplėtuose (vyr. g.) žerplėtoje žerplėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. žerplėtasis (vyr. g.) žerplėtieji (vyr. g.) žerplėtoji žerplėtosios
K. žerplėtojo (vyr. g.) žerplėtųjų (vyr. g.) žerplėtosios žerplėtųjų
N. žerplėtajam (vyr. g.) žerplėtiesiems (vyr. g.) žerplėtajai žerplėtosioms
G. žerplėtąjį (vyr. g.) žerplėtuosius (vyr. g.) žerplėtąją žerplėtąsias
Įn. žerplėtuoju (vyr. g.) žerplėtaisiais (vyr. g.) žerplėtąja žerplėtosiomis
Vt. žerplėtajame (vyr. g.) žerplėtuosiuose (vyr. g.) žerplėtojoje žerplėtosiose