A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

dūlėti

gramatinės formos

dūlėti → dūlėti – veiksmažodis, pagr. f. dūlėtas → dūlėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	dūlėju	dūlėjau	dūlėdavau	dūlėsiu
Tu	dūlėji	dūlėjai	dūlėdavai	dūlėsi
Jis/ji	dūlėja	dūlėjo	dūlėdavo	dūlės
Mes	dūlėjame, dūlėjam	dūlėjome, dūlėjom	dūlėdavome, dūlėdavom	dūlėsim, dūlėsime
Jūs	dūlėjat, dūlėjate	dūlėjot, dūlėjote	dūlėdavot, dūlėdavote	dūlėsite, dūlėsit
Jie/jos	dūlėja	dūlėjo	dūlėdavo	dūlės

Tariamoji nuosaka

Aš	dūlėčiau
Tu	dūlėtum, dūlėtumei
Jis/ji	dūlėtų
Mes	dūlėtumėm, dūlėtumėme, dūlėtume
Jūs	dūlėtumėte, dūlėtumėt
Jie/jos	dūlėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	dūlėk, dūlėki
Jis/ji	tedūlėja, tedūlėjie
Mes	dūlėkime, dūlėkim
Jūs	dūlėkit, dūlėkite
Jie/jos	tedūlėjie, tedūlėja

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	dūlėtas (vyr. g.)	dūlėti (vyr. g.)	dūlėta	dūlėtos
K.	dūlėto (vyr. g.)	dūlėtų (vyr. g.)	dūlėtos	dūlėtų
N.	dūlėtam (vyr. g.)	dūlėtiems (vyr. g.)	dūlėtai	dūlėtoms
G.	dūlėtą (vyr. g.)	dūlėtus (vyr. g.)	dūlėtą	dūlėtas
Įn.	dūlėtu (vyr. g.)	dūlėtais (vyr. g.)	dūlėta	dūlėtomis
Vt.	dūlėtame (vyr. g.)	dūlėtuose (vyr. g.)	dūlėtoje	dūlėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	dūlėtasis (vyr. g.)	dūlėtieji (vyr. g.)	dūlėtoji	dūlėtosios
K.	dūlėtojo (vyr. g.)	dūlėtųjų (vyr. g.)	dūlėtosios	dūlėtųjų
N.	dūlėtajam (vyr. g.)	dūlėtiesiems (vyr. g.)	dūlėtajai	dūlėtosioms
G.	dūlėtąjį (vyr. g.)	dūlėtuosius (vyr. g.)	dūlėtąją	dūlėtąsias
Įn.	dūlėtuoju (vyr. g.)	dūlėtaisiais (vyr. g.)	dūlėtąja	dūlėtosiomis
Vt.	dūlėtajame (vyr. g.)	dūlėtuosiuose (vyr. g.)	dūlėtojoje	dūlėtosiose