A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

geniu

gramatinės formos
genėti → geniu – veiksmažodis, aš,es. l.,ties. nuos. genys → geniu – daiktavardis, vyr. g.,Įn.,vns.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš geniu, genėju genėjau genėdavau genėsiu
Tu geni, genėji genėjai genėdavai genėsi
Jis/ji geni, genėja genėjo genėdavo genės
Mes genime, genėjame, genėjam, genim genėjom, genėjome genėdavome, genėdavom genėsime, genėsim
Jūs genėjat, genite, genėjate, genit genėjote, genėjot genėdavot, genėdavote genėsite, genėsit
Jie/jos geni, genėja genėjo genėdavo genės
Tariamoji nuosaka
Aš genėčiau
Tu genėtum, genėtumei
Jis/ji genėtų
Mes genėtumėme, genėtumėm, genėtume
Jūs genėtumėte, genėtumėt
Jie/jos genėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu genėki, genėk
Jis/ji tegenėja, tegeni, tegenie, tegenėjie
Mes genėkime, genėkim
Jūs genėkite, genėkit
Jie/jos tegenėjie, tegenėja, tegeni, tegenie
Vienaskaita Daugiskaita
V. genys (vyr. g.) geniai (vyr. g.)
K. genio (vyr. g.) genių (vyr. g.)
K. geniui (vyr. g.) geniams (vyr. g.)
G. genį (vyr. g.) genius (vyr. g.)
Įn. geniu (vyr. g.) geniais (vyr. g.)
Vt. genyje (vyr. g.) geniuose (vyr. g.)
Š. geny (vyr. g.) geniai (vyr. g.)