A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

genėtų

gramatinės formos
genėti → genėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└genėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
genėtas → genėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└genėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
geniu, genėju genėjau genėdavau genėsiu
Tu geni, genėji genėjai genėdavai genėsi
Jis/ji geni, genėja genėjo genėdavo genės
Mes genime, genėjame, genėjam, genim genėjom, genėjome genėdavome, genėdavom genėsime, genėsim
Jūs genėjat, genite, genėjate, genit genėjote, genėjot genėdavot, genėdavote genėsite, genėsit
Jie/jos geni, genėja genėjo genėdavo genės
Tariamoji nuosaka
genėčiau
Tu genėtum, genėtumei
Jis/ji genėtų
Mes genėtumėme, genėtumėm, genėtume
Jūs genėtumėte, genėtumėt
Jie/jos genėtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu genėki, genėk
Jis/ji tegenėja, tegeni, tegenie, tegenėjie
Mes genėkime, genėkim
Jūs genėkite, genėkit
Jie/jos tegenėjie, tegenėja, tegeni, tegenie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. genėtas (vyr. g.) genėti (vyr. g.) genėta genėtos
K. genėto (vyr. g.) genėtų (vyr. g.) genėtos genėtų
N. genėtam (vyr. g.) genėtiems (vyr. g.) genėtai genėtoms
G. genėtą (vyr. g.) genėtus (vyr. g.) genėtą genėtas
Įn. genėtu (vyr. g.) genėtais (vyr. g.) genėta genėtomis
Vt. genėtame (vyr. g.) genėtuose (vyr. g.) genėtoje genėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. genėtasis (vyr. g.) genėtieji (vyr. g.) genėtoji genėtosios
K. genėtojo (vyr. g.) genėtųjų (vyr. g.) genėtosios genėtųjų
N. genėtajam (vyr. g.) genėtiesiems (vyr. g.) genėtajai genėtosioms
G. genėtąjį (vyr. g.) genėtuosius (vyr. g.) genėtąją genėtąsias
Įn. genėtuoju (vyr. g.) genėtaisiais (vyr. g.) genėtąja genėtosiomis
Vt. genėtajame (vyr. g.) genėtuosiuose (vyr. g.) genėtojoje genėtosiose