A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

genėtus

gramatinės formos
genėtas → genėtus – dalyvis, vyr. g.,G.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. genėtas (vyr. g.) genėti (vyr. g.) genėta genėtos
K. genėto (vyr. g.) genėtų (vyr. g.) genėtos genėtų
N. genėtam (vyr. g.) genėtiems (vyr. g.) genėtai genėtoms
G. genėtą (vyr. g.) genėtus (vyr. g.) genėtą genėtas
Įn. genėtu (vyr. g.) genėtais (vyr. g.) genėta genėtomis
Vt. genėtame (vyr. g.) genėtuose (vyr. g.) genėtoje genėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. genėtasis (vyr. g.) genėtieji (vyr. g.) genėtoji genėtosios
K. genėtojo (vyr. g.) genėtųjų (vyr. g.) genėtosios genėtųjų
N. genėtajam (vyr. g.) genėtiesiems (vyr. g.) genėtajai genėtosioms
G. genėtąjį (vyr. g.) genėtuosius (vyr. g.) genėtąją genėtąsias
Įn. genėtuoju (vyr. g.) genėtaisiais (vyr. g.) genėtąja genėtosiomis
Vt. genėtajame (vyr. g.) genėtuosiuose (vyr. g.) genėtojoje genėtosiose