A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

grumėtu

gramatinės formos
grumėtas → grumėtu – dalyvis, vyr. g.,Įn.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. grumėtas (vyr. g.) grumėti (vyr. g.) grumėta grumėtos
K. grumėto (vyr. g.) grumėtų (vyr. g.) grumėtos grumėtų
N. grumėtam (vyr. g.) grumėtiems (vyr. g.) grumėtai grumėtoms
G. grumėtą (vyr. g.) grumėtus (vyr. g.) grumėtą grumėtas
Įn. grumėtu (vyr. g.) grumėtais (vyr. g.) grumėta grumėtomis
Vt. grumėtame (vyr. g.) grumėtuose (vyr. g.) grumėtoje grumėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. grumėtasis (vyr. g.) grumėtieji (vyr. g.) grumėtoji grumėtosios
K. grumėtojo (vyr. g.) grumėtųjų (vyr. g.) grumėtosios grumėtųjų
N. grumėtajam (vyr. g.) grumėtiesiems (vyr. g.) grumėtajai grumėtosioms
G. grumėtąjį (vyr. g.) grumėtuosius (vyr. g.) grumėtąją grumėtąsias
Įn. grumėtuoju (vyr. g.) grumėtaisiais (vyr. g.) grumėtąja grumėtosiomis
Vt. grumėtajame (vyr. g.) grumėtuosiuose (vyr. g.) grumėtojoje grumėtosiose