A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

grumėtų

gramatinės formos
grumėti → grumėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└grumėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. grumėtas → grumėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└grumėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš grumu grumėjau grumėdavau grumėsiu
Tu grumi grumėjai grumėdavai grumėsi
Jis/ji gruma grumėjo grumėdavo grumės
Mes grumame, grumam grumėjome, grumėjom grumėdavom, grumėdavome grumėsim, grumėsime
Jūs grumat, grumate grumėjote, grumėjot grumėdavot, grumėdavote grumėsite, grumėsit
Jie/jos gruma grumėjo grumėdavo grumės
Tariamoji nuosaka
Aš grumėčiau
Tu grumėtumei, grumėtum
Jis/ji grumėtų
Mes grumėtumėm, grumėtumėme, grumėtume
Jūs grumėtumėte, grumėtumėt
Jie/jos grumėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu grumėki, grumėk
Jis/ji tegrumie, tegruma
Mes grumėkim, grumėkime
Jūs grumėkite, grumėkit
Jie/jos tegruma, tegrumie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. grumėtas (vyr. g.) grumėti (vyr. g.) grumėta grumėtos
K. grumėto (vyr. g.) grumėtų (vyr. g.) grumėtos grumėtų
N. grumėtam (vyr. g.) grumėtiems (vyr. g.) grumėtai grumėtoms
G. grumėtą (vyr. g.) grumėtus (vyr. g.) grumėtą grumėtas
Įn. grumėtu (vyr. g.) grumėtais (vyr. g.) grumėta grumėtomis
Vt. grumėtame (vyr. g.) grumėtuose (vyr. g.) grumėtoje grumėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. grumėtasis (vyr. g.) grumėtieji (vyr. g.) grumėtoji grumėtosios
K. grumėtojo (vyr. g.) grumėtųjų (vyr. g.) grumėtosios grumėtųjų
N. grumėtajam (vyr. g.) grumėtiesiems (vyr. g.) grumėtajai grumėtosioms
G. grumėtąjį (vyr. g.) grumėtuosius (vyr. g.) grumėtąją grumėtąsias
Įn. grumėtuoju (vyr. g.) grumėtaisiais (vyr. g.) grumėtąja grumėtosiomis
Vt. grumėtajame (vyr. g.) grumėtuosiuose (vyr. g.) grumėtojoje grumėtosiose