A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

išminta

gramatinės formos
išminti → išminta – veiksmažodis, jis,es. l.,ties. nuos.
└išminta – veiksmažodis, jie,es. l.,ties. nuos. išmintas → išminta – dalyvis, mot. g.,V.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└išminta – dalyvis, bev. g.,V.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└išminta – dalyvis, mot. g.,Įn.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. išmisti → išminta – veiksmažodis, jis,es. l.,ties. nuos.
└išminta – veiksmažodis, jie,es. l.,ties. nuos.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš išminiu, išminu, išmintu, išmenu, išmintu išmyniau, išmitau, išminiau, išmitau išmindavau, išmisdavau, išmisdavau išminsiu, išmisiu, išmisiu
Tu išmeni, išminti, išmini, išminti išmitai, išmynei, išminei, išmitai išmisdavai, išmindavai, išmisdavai išmisi, išminsi, išmisi
Jis/ji išmini, išmina, išminta, išmena, išminta išmynė, išmito, išminė, išmito išmindavo, išmisdavo, išmisdavo išmins, išmis, išmis
Mes išminame, išminim, išmenam, išminime, išmename, išmintam, išminam, išmintame, išmintam, išmintame išmynėme, išmitom, išminėme, išmitome, išminėm, išmynėm, išmitom, išmitome išmindavom, išmisdavom, išmisdavome, išmindavome, išmisdavom, išmisdavome išmisim, išminsime, išmisime, išminsim, išmisim, išmisime
Jūs išmintat, išminat, išminate, išminite, išmenate, išminit, išmenat, išmintate, išmintat, išmintate išminėt, išmynėte, išmynėt, išminėte, išmitote, išmitot, išmitote, išmitot išmindavote, išmindavot, išmisdavot, išmisdavote, išmisdavot, išmisdavote išminsite, išminsit, išmisit, išmisite, išmisit, išmisite
Jie/jos išmena, išminta, išmini, išmina, išminta išmito, išminė, išmynė, išmito išmisdavo, išmindavo, išmisdavo išmins, išmis, išmis
Tariamoji nuosaka
Aš išmisčiau, išminčiau, išmisčiau
Tu išmintum, išmintumei, išmistumei, išmistum, išmistumei, išmistum
Jis/ji išmintų, išmistų, išmistų
Mes išmintume, išmistumėm, išmistume, išmistumėme, išmintumėm, išmintumėme, išmistumėm, išmistume, išmistumėme
Jūs išmistumėte, išmintumėte, išmintumėt, išmistumėt, išmistumėte, išmistumėt
Jie/jos išmintų, išmistų, išmistų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu išmiski, išmink, išmisk, išminki, išmiski, išmisk
Jis/ji teišmina, teišmini, teišminie, teišminta, teišmena, teišmintie, teišmenie, teišminta, teišmintie
Mes išmiskim, išminkim, išminkime, išmiskime, išmiskim, išmiskime
Jūs išmiskite, išmiskit, išminkite, išminkit, išmiskite, išmiskit
Jie/jos teišmintie, teišmenie, teišmini, teišmina, teišminta, teišminie, teišmena, teišmintie, teišminta
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. išmintas (vyr. g.) išminti (vyr. g.) išminta išmintos
K. išminto (vyr. g.) išmintų (vyr. g.) išmintos išmintų
N. išmintam (vyr. g.) išmintiems (vyr. g.) išmintai išmintoms
G. išmintą (vyr. g.) išmintus (vyr. g.) išmintą išmintas
Įn. išmintu (vyr. g.) išmintais (vyr. g.) išminta išmintomis
Vt. išmintame (vyr. g.) išmintuose (vyr. g.) išmintoje išmintose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. išmintasis (vyr. g.) išmintieji (vyr. g.) išmintoji išmintosios
K. išmintojo (vyr. g.) išmintųjų (vyr. g.) išmintosios išmintųjų
N. išmintajam (vyr. g.) išmintiesiems (vyr. g.) išmintajai išmintosioms
G. išmintąjį (vyr. g.) išmintuosius (vyr. g.) išmintąją išmintąsias
Įn. išmintuoju (vyr. g.) išmintaisiais (vyr. g.) išmintąja išmintosiomis
Vt. išmintajame (vyr. g.) išmintuosiuose (vyr. g.) išmintojoje išmintosiose
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš išminiu, išminu, išmintu, išmenu, išmintu išmyniau, išmitau, išminiau, išmitau išmindavau, išmisdavau, išmisdavau išminsiu, išmisiu, išmisiu
Tu išmeni, išminti, išmini, išminti išmitai, išmynei, išminei, išmitai išmisdavai, išmindavai, išmisdavai išmisi, išminsi, išmisi
Jis/ji išmini, išmina, išminta, išmena, išminta išmynė, išmito, išminė, išmito išmindavo, išmisdavo, išmisdavo išmins, išmis, išmis
Mes išminame, išminim, išmenam, išminime, išmename, išmintam, išminam, išmintame, išmintam, išmintame išmynėme, išmitom, išminėme, išmitome, išminėm, išmynėm, išmitom, išmitome išmindavom, išmisdavom, išmisdavome, išmindavome, išmisdavom, išmisdavome išmisim, išminsime, išmisime, išminsim, išmisim, išmisime
Jūs išmintat, išminat, išminate, išminite, išmenate, išminit, išmenat, išmintate, išmintat, išmintate išminėt, išmynėte, išmynėt, išminėte, išmitote, išmitot, išmitote, išmitot išmindavote, išmindavot, išmisdavot, išmisdavote, išmisdavot, išmisdavote išminsite, išminsit, išmisit, išmisite, išmisit, išmisite
Jie/jos išmena, išminta, išmini, išmina, išminta išmito, išminė, išmynė, išmito išmisdavo, išmindavo, išmisdavo išmins, išmis, išmis
Tariamoji nuosaka
Aš išmisčiau, išminčiau, išmisčiau
Tu išmintum, išmintumei, išmistumei, išmistum, išmistumei, išmistum
Jis/ji išmintų, išmistų, išmistų
Mes išmintume, išmistumėm, išmistume, išmistumėme, išmintumėm, išmintumėme, išmistumėm, išmistume, išmistumėme
Jūs išmistumėte, išmintumėte, išmintumėt, išmistumėt, išmistumėte, išmistumėt
Jie/jos išmintų, išmistų, išmistų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu išmiski, išmink, išmisk, išminki, išmiski, išmisk
Jis/ji teišmina, teišmini, teišminie, teišminta, teišmena, teišmintie, teišmenie, teišminta, teišmintie
Mes išmiskim, išminkim, išminkime, išmiskime, išmiskim, išmiskime
Jūs išmiskite, išmiskit, išminkite, išminkit, išmiskite, išmiskit
Jie/jos teišmintie, teišmenie, teišmini, teišmina, teišminta, teišminie, teišmena, teišmintie, teišminta