MORFOLOGIJA.lt išmintų
išmintų gramatinės formos
išminti →
išmintų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
išmintas →
išmintų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas
Būtasis kartinis laikas
Būtasis dažninis
Būsimasis laikas
Aš
išminiu , išminu , išmintu , išmenu išmyniau , išmitau , išminiau išmindavau , išmisdavau išminsiu , išmisiu
Tu
išmeni , išminti , išmini išmitai , išmynei , išminei išmisdavai , išmindavai išmisi , išminsi
Jis/ji
išmini , išmina , išminta , išmena išmynė , išmito , išminė išmindavo , išmisdavo išmins , išmis
Mes
išminame , išminim , išmenam , išminime , išmename , išmintam , išminam , išmintame išmynėme , išmitom , išminėme , išmitome , išminėm , išmynėm išmindavom , išmisdavom , išmisdavome , išmindavome išmisim , išminsime , išmisime , išminsim
Jūs
išmintat , išminat , išminate , išminite , išmenate , išminit , išmenat , išmintate išminėt , išmynėte , išmynėt , išminėte , išmitote , išmitot išmindavote , išmindavot , išmisdavot , išmisdavote išminsite , išminsit , išmisit , išmisite
Jie/jos
išmena , išminta , išmini , išmina išmito , išminė , išmynė išmisdavo , išmindavo išmins , išmis
Tariamoji nuosaka
Aš
išmisčiau , išminčiau
Tu
išmintum , išmintumei , išmistumei , išmistum
Jis/ji
išmintų , išmistų
Mes
išmintume , išmistumėm , išmistume , išmistumėme , išmintumėm , išmintumėme
Jūs
išmistumėte , išmintumėte , išmintumėt , išmistumėt
Jie/jos
išmintų , išmistų
Liepiamoji nuosaka
Aš
-
Tu
išmiski , išmink , išmisk , išminki
Jis/ji
teišmina , teišmini , teišminie , teišminta , teišmena , teišmintie , teišmenie
Mes
išmiskim , išminkim , išminkime , išmiskime
Jūs
išmiskite , išmiskit , išminkite , išminkit
Jie/jos
teišmintie , teišmenie , teišmini , teišmina , teišminta , teišminie , teišmena
Kalbos dalis: dalyvis