išminčiai
gramatinės formos
išminčius →
išminčiai – daiktavardis, vyr. g.,V.,dgs.
└išminčiai – daiktavardis, vyr. g.,š.,dgs.
išmintis →
išminčiai – daiktavardis, mot. g.,N.,vns.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
išminčius (vyr. g.), išmintis |
išminčiai (vyr. g.), išmintys |
| K. |
išminčiaus (vyr. g.), išminties |
išminčių (vyr. g.), išminčių |
| K. |
išminčiui (vyr. g.), išminčiai |
išminčiams (vyr. g.), išmintims |
| G. |
išminčių (vyr. g.), išmintį |
išminčius (vyr. g.), išmintis |
| Įn. |
išminčiumi (vyr. g.), išmintimi |
išminčiais (vyr. g.), išmintimis |
| Vt. |
išminčiuje (vyr. g.), išmintyje |
išminčiuose (vyr. g.), išmintyse |
| Š. |
išminčiau (vyr. g.), išmintie |
išminčiai (vyr. g.), išmintys |
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
išminčius (vyr. g.), išmintis |
išminčiai (vyr. g.), išmintys |
| K. |
išminčiaus (vyr. g.), išminties |
išminčių (vyr. g.), išminčių |
| K. |
išminčiui (vyr. g.), išminčiai |
išminčiams (vyr. g.), išmintims |
| G. |
išminčių (vyr. g.), išmintį |
išminčius (vyr. g.), išmintis |
| Įn. |
išminčiumi (vyr. g.), išmintimi |
išminčiais (vyr. g.), išmintimis |
| Vt. |
išminčiuje (vyr. g.), išmintyje |
išminčiuose (vyr. g.), išmintyse |
| Š. |
išminčiau (vyr. g.), išmintie |
išminčiai (vyr. g.), išmintys |