A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

išminčių

gramatinės formos

išminčius → išminčių – daiktavardis, vyr. g.,K.,dgs.
└išminčių – daiktavardis, vyr. g.,G.,vns. išmintis → išminčių – daiktavardis, mot. g.,K.,dgs.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	išminčius (vyr. g.), išmintis	išminčiai (vyr. g.), išmintys
K.	išminčiaus (vyr. g.), išminties	išminčių (vyr. g.), išminčių
K.	išminčiui (vyr. g.), išminčiai	išminčiams (vyr. g.), išmintims
G.	išminčių (vyr. g.), išmintį	išminčius (vyr. g.), išmintis
Įn.	išminčiumi (vyr. g.), išmintimi	išminčiais (vyr. g.), išmintimis
Vt.	išminčiuje (vyr. g.), išmintyje	išminčiuose (vyr. g.), išmintyse
Š.	išminčiau (vyr. g.), išmintie	išminčiai (vyr. g.), išmintys

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	išminčius (vyr. g.), išmintis	išminčiai (vyr. g.), išmintys
K.	išminčiaus (vyr. g.), išminties	išminčių (vyr. g.), išminčių
K.	išminčiui (vyr. g.), išminčiai	išminčiams (vyr. g.), išmintims
G.	išminčių (vyr. g.), išmintį	išminčius (vyr. g.), išmintis
Įn.	išminčiumi (vyr. g.), išmintimi	išminčiais (vyr. g.), išmintimis
Vt.	išminčiuje (vyr. g.), išmintyje	išminčiuose (vyr. g.), išmintyse
Š.	išminčiau (vyr. g.), išmintie	išminčiai (vyr. g.), išmintys