ištintam
gramatinės formos
ištintėti →
ištintam – veiksmažodis, mes,es. l.,ties. nuos.,trump.
ištintas →
ištintam – dalyvis, vyr. g.,N.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
|
Esamasis laikas |
Būtasis kartinis laikas |
Būtasis dažninis |
Būsimasis laikas |
| Aš |
ištintu, ištinstu |
ištintėjau, ištinau, ištyniau |
ištintėdavau, ištindavau |
ištintėsiu, ištinsiu |
| Tu |
ištinsti, ištinti |
ištintėjai, ištinai, ištynei |
ištindavai, ištintėdavai |
ištintėsi, ištinsi |
| Jis/ji |
ištinta, ištinsta |
ištintėjo, ištynė, ištino |
ištintėdavo, ištindavo |
ištins, ištintės |
| Mes |
ištinstame, ištintame, ištinstam, ištintam |
ištynėm, ištinome, ištintėjome, ištintėjom, ištynėme, ištinom |
ištintėdavome, ištintėdavom, ištindavome, ištindavom |
ištintėsime, ištinsim, ištinsime, ištintėsim |
| Jūs |
ištinstate, ištinstat, ištintate, ištintat |
ištinot, ištinote, ištintėjote, ištynėt, ištynėte, ištintėjot |
ištintėdavote, ištindavote, ištintėdavot, ištindavot |
ištintėsit, ištintėsite, ištinsit, ištinsite |
| Jie/jos |
ištinsta, ištinta |
ištynė, ištino, ištintėjo |
ištindavo, ištintėdavo |
ištintės, ištins |
Tariamoji nuosaka
| Aš |
ištinčiau, ištintėčiau |
| Tu |
ištintėtum, ištintėtumei, ištintum, ištintumei |
| Jis/ji |
ištintėtų, ištintų |
| Mes |
ištintėtume, ištintumėm, ištintėtumėme, ištintumėme, ištintume, ištintėtumėm |
| Jūs |
ištintėtumėt, ištintėtumėte, ištintumėte, ištintumėt |
| Jie/jos |
ištintėtų, ištintų |
Liepiamoji nuosaka
| Aš |
- |
| Tu |
ištinki, ištintėk, ištink, ištintėki |
| Jis/ji |
teištintie, teištinsta, teištinstie, teištinta |
| Mes |
ištintėkim, ištintėkime, ištinkim, ištinkime |
| Jūs |
ištinkite, ištinkit, ištintėkite, ištintėkit |
| Jie/jos |
teištintie, teištinsta, teištinstie, teištinta |
Kalbos dalis: dalyvis