MORFOLOGIJA.lt
ištintų
ištintų gramatinės formos
ištintėti →
ištintų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└ištintų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
ištintas →
ištintų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└ištintų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas
Būtasis kartinis laikas
Būtasis dažninis
Būsimasis laikas
Aš
ištintu , ištinstu
ištintėjau , ištinau , ištyniau
ištintėdavau , ištindavau
ištintėsiu , ištinsiu
Tu
ištinsti , ištinti
ištintėjai , ištinai , ištynei
ištindavai , ištintėdavai
ištintėsi , ištinsi
Jis/ji
ištinta , ištinsta
ištintėjo , ištynė , ištino
ištintėdavo , ištindavo
ištins , ištintės
Mes
ištinstame , ištintame , ištinstam , ištintam
ištynėm , ištinome , ištintėjome , ištintėjom , ištynėme , ištinom
ištintėdavome , ištintėdavom , ištindavome , ištindavom
ištintėsime , ištinsim , ištinsime , ištintėsim
Jūs
ištinstate , ištinstat , ištintate , ištintat
ištinot , ištinote , ištintėjote , ištynėt , ištynėte , ištintėjot
ištintėdavote , ištindavote , ištintėdavot , ištindavot
ištintėsit , ištintėsite , ištinsit , ištinsite
Jie/jos
ištinsta , ištinta
ištynė , ištino , ištintėjo
ištindavo , ištintėdavo
ištintės , ištins
Tariamoji nuosaka
Aš
ištinčiau , ištintėčiau
Tu
ištintėtum , ištintėtumei , ištintum , ištintumei
Jis/ji
ištintėtų , ištintų
Mes
ištintėtume , ištintumėm , ištintėtumėme , ištintumėme , ištintume , ištintėtumėm
Jūs
ištintėtumėt , ištintėtumėte , ištintumėte , ištintumėt
Jie/jos
ištintėtų , ištintų
Liepiamoji nuosaka
Aš
-
Tu
ištinki , ištintėk , ištink , ištintėki
Jis/ji
teištintie , teištinsta , teištinstie , teištinta
Mes
ištintėkim , ištintėkime , ištinkim , ištinkime
Jūs
ištinkite , ištinkit , ištintėkite , ištintėkit
Jie/jos
teištintie , teištinsta , teištinstie , teištinta
Kalbos dalis: dalyvis