A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kalėtais

gramatinės formos
kalėtas → kalėtais – dalyvis, vyr. g.,Įn.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kalėtas (vyr. g.) kalėti (vyr. g.) kalėta kalėtos
K. kalėto (vyr. g.) kalėtų (vyr. g.) kalėtos kalėtų
N. kalėtam (vyr. g.) kalėtiems (vyr. g.) kalėtai kalėtoms
G. kalėtą (vyr. g.) kalėtus (vyr. g.) kalėtą kalėtas
Įn. kalėtu (vyr. g.) kalėtais (vyr. g.) kalėta kalėtomis
Vt. kalėtame (vyr. g.) kalėtuose (vyr. g.) kalėtoje kalėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kalėtasis (vyr. g.) kalėtieji (vyr. g.) kalėtoji kalėtosios
K. kalėtojo (vyr. g.) kalėtųjų (vyr. g.) kalėtosios kalėtųjų
N. kalėtajam (vyr. g.) kalėtiesiems (vyr. g.) kalėtajai kalėtosioms
G. kalėtąjį (vyr. g.) kalėtuosius (vyr. g.) kalėtąją kalėtąsias
Įn. kalėtuoju (vyr. g.) kalėtaisiais (vyr. g.) kalėtąja kalėtosiomis
Vt. kalėtajame (vyr. g.) kalėtuosiuose (vyr. g.) kalėtojoje kalėtosiose