A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kalėtų

gramatinės formos

kalėti → kalėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└kalėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. kalėtas → kalėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└kalėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	kaliu	kalėjau	kalėdavau	kalėsiu
Tu	kali	kalėjai	kalėdavai	kalėsi
Jis/ji	kali	kalėjo	kalėdavo	kalės
Mes	kalim, kalime	kalėjome, kalėjom	kalėdavom, kalėdavome	kalėsime, kalėsim
Jūs	kalite, kalit	kalėjote, kalėjot	kalėdavote, kalėdavot	kalėsite, kalėsit
Jie/jos	kali	kalėjo	kalėdavo	kalės

Tariamoji nuosaka

Aš	kalėčiau
Tu	kalėtumei, kalėtum
Jis/ji	kalėtų
Mes	kalėtumėm, kalėtumėme, kalėtume
Jūs	kalėtumėt, kalėtumėte
Jie/jos	kalėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	kalėki, kalėk
Jis/ji	tekali, tekalie
Mes	kalėkim, kalėkime
Jūs	kalėkite, kalėkit
Jie/jos	tekali, tekalie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	kalėtas (vyr. g.)	kalėti (vyr. g.)	kalėta	kalėtos
K.	kalėto (vyr. g.)	kalėtų (vyr. g.)	kalėtos	kalėtų
N.	kalėtam (vyr. g.)	kalėtiems (vyr. g.)	kalėtai	kalėtoms
G.	kalėtą (vyr. g.)	kalėtus (vyr. g.)	kalėtą	kalėtas
Įn.	kalėtu (vyr. g.)	kalėtais (vyr. g.)	kalėta	kalėtomis
Vt.	kalėtame (vyr. g.)	kalėtuose (vyr. g.)	kalėtoje	kalėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	kalėtasis (vyr. g.)	kalėtieji (vyr. g.)	kalėtoji	kalėtosios
K.	kalėtojo (vyr. g.)	kalėtųjų (vyr. g.)	kalėtosios	kalėtųjų
N.	kalėtajam (vyr. g.)	kalėtiesiems (vyr. g.)	kalėtajai	kalėtosioms
G.	kalėtąjį (vyr. g.)	kalėtuosius (vyr. g.)	kalėtąją	kalėtąsias
Įn.	kalėtuoju (vyr. g.)	kalėtaisiais (vyr. g.)	kalėtąja	kalėtosiomis
Vt.	kalėtajame (vyr. g.)	kalėtuosiuose (vyr. g.)	kalėtojoje	kalėtosiose