A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kosėti

gramatinės formos
kosėti → kosėti – veiksmažodis, pagr. f. kosėtas → kosėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš kosiu, kosėju kosėjau kosėdavau kosėsiu
Tu kosėji, kosi kosėjai kosėdavai kosėsi
Jis/ji kosi, kosėja kosėjo kosėdavo kosės
Mes kosėjame, kosime, kosim, kosėjam kosėjom, kosėjome kosėdavome, kosėdavom kosėsim, kosėsime
Jūs kosėjate, kosėjat, kosite, kosit kosėjote, kosėjot kosėdavot, kosėdavote kosėsit, kosėsite
Jie/jos kosi, kosėja kosėjo kosėdavo kosės
Tariamoji nuosaka
Aš kosėčiau
Tu kosėtum, kosėtumei
Jis/ji kosėtų
Mes kosėtumėme, kosėtumėm, kosėtume
Jūs kosėtumėte, kosėtumėt
Jie/jos kosėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu kosėk, kosėki
Jis/ji tekosėja, tekosėjie, tekosie, tekosi
Mes kosėkim, kosėkime
Jūs kosėkit, kosėkite
Jie/jos tekosėja, tekosėjie, tekosie, tekosi
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kosėtas (vyr. g.) kosėti (vyr. g.) kosėta kosėtos
K. kosėto (vyr. g.) kosėtų (vyr. g.) kosėtos kosėtų
N. kosėtam (vyr. g.) kosėtiems (vyr. g.) kosėtai kosėtoms
G. kosėtą (vyr. g.) kosėtus (vyr. g.) kosėtą kosėtas
Įn. kosėtu (vyr. g.) kosėtais (vyr. g.) kosėta kosėtomis
Vt. kosėtame (vyr. g.) kosėtuose (vyr. g.) kosėtoje kosėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kosėtasis (vyr. g.) kosėtieji (vyr. g.) kosėtoji kosėtosios
K. kosėtojo (vyr. g.) kosėtųjų (vyr. g.) kosėtosios kosėtųjų
N. kosėtajam (vyr. g.) kosėtiesiems (vyr. g.) kosėtajai kosėtosioms
G. kosėtąjį (vyr. g.) kosėtuosius (vyr. g.) kosėtąją kosėtąsias
Įn. kosėtuoju (vyr. g.) kosėtaisiais (vyr. g.) kosėtąja kosėtosiomis
Vt. kosėtajame (vyr. g.) kosėtuosiuose (vyr. g.) kosėtojoje kosėtosiose