A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kosėtus

gramatinės formos
kosėtas → kosėtus – dalyvis, vyr. g.,G.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kosėtas (vyr. g.) kosėti (vyr. g.) kosėta kosėtos
K. kosėto (vyr. g.) kosėtų (vyr. g.) kosėtos kosėtų
N. kosėtam (vyr. g.) kosėtiems (vyr. g.) kosėtai kosėtoms
G. kosėtą (vyr. g.) kosėtus (vyr. g.) kosėtą kosėtas
Įn. kosėtu (vyr. g.) kosėtais (vyr. g.) kosėta kosėtomis
Vt. kosėtame (vyr. g.) kosėtuose (vyr. g.) kosėtoje kosėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kosėtasis (vyr. g.) kosėtieji (vyr. g.) kosėtoji kosėtosios
K. kosėtojo (vyr. g.) kosėtųjų (vyr. g.) kosėtosios kosėtųjų
N. kosėtajam (vyr. g.) kosėtiesiems (vyr. g.) kosėtajai kosėtosioms
G. kosėtąjį (vyr. g.) kosėtuosius (vyr. g.) kosėtąją kosėtąsias
Įn. kosėtuoju (vyr. g.) kosėtaisiais (vyr. g.) kosėtąja kosėtosiomis
Vt. kosėtajame (vyr. g.) kosėtuosiuose (vyr. g.) kosėtojoje kosėtosiose