A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

marmėti

gramatinės formos

marmėti → marmėti – veiksmažodis, pagr. f. marmėtas → marmėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	marmu	marmėjau	marmėdavau	marmėsiu
Tu	marmi	marmėjai	marmėdavai	marmėsi
Jis/ji	marma	marmėjo	marmėdavo	marmės
Mes	marmam, marmame	marmėjome, marmėjom	marmėdavome, marmėdavom	marmėsim, marmėsime
Jūs	marmat, marmate	marmėjot, marmėjote	marmėdavot, marmėdavote	marmėsit, marmėsite
Jie/jos	marma	marmėjo	marmėdavo	marmės

Tariamoji nuosaka

Aš	marmėčiau
Tu	marmėtum, marmėtumei
Jis/ji	marmėtų
Mes	marmėtume, marmėtumėm, marmėtumėme
Jūs	marmėtumėte, marmėtumėt
Jie/jos	marmėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	marmėki, marmėk
Jis/ji	temarmie, temarma
Mes	marmėkim, marmėkime
Jūs	marmėkit, marmėkite
Jie/jos	temarmie, temarma

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	marmėtas (vyr. g.)	marmėti (vyr. g.)	marmėta	marmėtos
K.	marmėto (vyr. g.)	marmėtų (vyr. g.)	marmėtos	marmėtų
N.	marmėtam (vyr. g.)	marmėtiems (vyr. g.)	marmėtai	marmėtoms
G.	marmėtą (vyr. g.)	marmėtus (vyr. g.)	marmėtą	marmėtas
Įn.	marmėtu (vyr. g.)	marmėtais (vyr. g.)	marmėta	marmėtomis
Vt.	marmėtame (vyr. g.)	marmėtuose (vyr. g.)	marmėtoje	marmėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	marmėtasis (vyr. g.)	marmėtieji (vyr. g.)	marmėtoji	marmėtosios
K.	marmėtojo (vyr. g.)	marmėtųjų (vyr. g.)	marmėtosios	marmėtųjų
N.	marmėtajam (vyr. g.)	marmėtiesiems (vyr. g.)	marmėtajai	marmėtosioms
G.	marmėtąjį (vyr. g.)	marmėtuosius (vyr. g.)	marmėtąją	marmėtąsias
Įn.	marmėtuoju (vyr. g.)	marmėtaisiais (vyr. g.)	marmėtąja	marmėtosiomis
Vt.	marmėtajame (vyr. g.)	marmėtuosiuose (vyr. g.)	marmėtojoje	marmėtosiose