A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

marmėtų

gramatinės formos
marmėti → marmėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└marmėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. marmėtas → marmėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└marmėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš marmu marmėjau marmėdavau marmėsiu
Tu marmi marmėjai marmėdavai marmėsi
Jis/ji marma marmėjo marmėdavo marmės
Mes marmam, marmame marmėjome, marmėjom marmėdavome, marmėdavom marmėsim, marmėsime
Jūs marmat, marmate marmėjot, marmėjote marmėdavot, marmėdavote marmėsit, marmėsite
Jie/jos marma marmėjo marmėdavo marmės
Tariamoji nuosaka
Aš marmėčiau
Tu marmėtum, marmėtumei
Jis/ji marmėtų
Mes marmėtume, marmėtumėm, marmėtumėme
Jūs marmėtumėte, marmėtumėt
Jie/jos marmėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu marmėki, marmėk
Jis/ji temarmie, temarma
Mes marmėkim, marmėkime
Jūs marmėkit, marmėkite
Jie/jos temarmie, temarma
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. marmėtas (vyr. g.) marmėti (vyr. g.) marmėta marmėtos
K. marmėto (vyr. g.) marmėtų (vyr. g.) marmėtos marmėtų
N. marmėtam (vyr. g.) marmėtiems (vyr. g.) marmėtai marmėtoms
G. marmėtą (vyr. g.) marmėtus (vyr. g.) marmėtą marmėtas
Įn. marmėtu (vyr. g.) marmėtais (vyr. g.) marmėta marmėtomis
Vt. marmėtame (vyr. g.) marmėtuose (vyr. g.) marmėtoje marmėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. marmėtasis (vyr. g.) marmėtieji (vyr. g.) marmėtoji marmėtosios
K. marmėtojo (vyr. g.) marmėtųjų (vyr. g.) marmėtosios marmėtųjų
N. marmėtajam (vyr. g.) marmėtiesiems (vyr. g.) marmėtajai marmėtosioms
G. marmėtąjį (vyr. g.) marmėtuosius (vyr. g.) marmėtąją marmėtąsias
Įn. marmėtuoju (vyr. g.) marmėtaisiais (vyr. g.) marmėtąja marmėtosiomis
Vt. marmėtajame (vyr. g.) marmėtuosiuose (vyr. g.) marmėtojoje marmėtosiose