A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

murmėtame

gramatinės formos
murmėtas → murmėtame – dalyvis, vyr. g.,Vt.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. murmėtas (vyr. g.) murmėti (vyr. g.) murmėta murmėtos
K. murmėto (vyr. g.) murmėtų (vyr. g.) murmėtos murmėtų
N. murmėtam (vyr. g.) murmėtiems (vyr. g.) murmėtai murmėtoms
G. murmėtą (vyr. g.) murmėtus (vyr. g.) murmėtą murmėtas
Įn. murmėtu (vyr. g.) murmėtais (vyr. g.) murmėta murmėtomis
Vt. murmėtame (vyr. g.) murmėtuose (vyr. g.) murmėtoje murmėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. murmėtasis (vyr. g.) murmėtieji (vyr. g.) murmėtoji murmėtosios
K. murmėtojo (vyr. g.) murmėtųjų (vyr. g.) murmėtosios murmėtųjų
N. murmėtajam (vyr. g.) murmėtiesiems (vyr. g.) murmėtajai murmėtosioms
G. murmėtąjį (vyr. g.) murmėtuosius (vyr. g.) murmėtąją murmėtąsias
Įn. murmėtuoju (vyr. g.) murmėtaisiais (vyr. g.) murmėtąja murmėtosiomis
Vt. murmėtajame (vyr. g.) murmėtuosiuose (vyr. g.) murmėtojoje murmėtosiose