A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

rūkuotieji

gramatinės formos
rūkuotas → rūkuotieji – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. rūkuotas (vyr. g.) rūkuoti (vyr. g.) rūkuota rūkuotos
K. rūkuoto (vyr. g.) rūkuotų (vyr. g.) rūkuotos rūkuotų
N. rūkuotam (vyr. g.) rūkuotiems (vyr. g.) rūkuotai rūkuotoms
G. rūkuotą (vyr. g.) rūkuotus (vyr. g.) rūkuotą rūkuotas
Įn. rūkuotu (vyr. g.) rūkuotais (vyr. g.) rūkuota rūkuotomis
Vt. rūkuotame (vyr. g.) rūkuotuose (vyr. g.) rūkuotoje rūkuotose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. rūkuotasis (vyr. g.) rūkuotieji (vyr. g.) rūkuotoji rūkuotosios
K. rūkuotojo (vyr. g.) rūkuotųjų (vyr. g.) rūkuotosios rūkuotųjų
N. rūkuotajam (vyr. g.) rūkuotiesiems (vyr. g.) rūkuotajai rūkuotosioms
G. rūkuotąjį (vyr. g.) rūkuotuosius (vyr. g.) rūkuotąją rūkuotąsias
Įn. rūkuotuoju (vyr. g.) rūkuotaisiais (vyr. g.) rūkuotąja rūkuotosiomis
Vt. rūkuotajame (vyr. g.) rūkuotuosiuose (vyr. g.) rūkuotojoje rūkuotosiose