rūkuotų gramatika - morfologija.lt

rūkuotas → rūkuotų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└rūkuotų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. rūkuoti → rūkuotų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└rūkuotų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	rūkuotas (vyr. g.)	rūkuoti (vyr. g.)	rūkuota	rūkuotos
K.	rūkuoto (vyr. g.)	rūkuotų (vyr. g.)	rūkuotos	rūkuotų
N.	rūkuotam (vyr. g.)	rūkuotiems (vyr. g.)	rūkuotai	rūkuotoms
G.	rūkuotą (vyr. g.)	rūkuotus (vyr. g.)	rūkuotą	rūkuotas
Įn.	rūkuotu (vyr. g.)	rūkuotais (vyr. g.)	rūkuota	rūkuotomis
Vt.	rūkuotame (vyr. g.)	rūkuotuose (vyr. g.)	rūkuotoje	rūkuotose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	rūkuotasis (vyr. g.)	rūkuotieji (vyr. g.)	rūkuotoji	rūkuotosios
K.	rūkuotojo (vyr. g.)	rūkuotųjų (vyr. g.)	rūkuotosios	rūkuotųjų
N.	rūkuotajam (vyr. g.)	rūkuotiesiems (vyr. g.)	rūkuotajai	rūkuotosioms
G.	rūkuotąjį (vyr. g.)	rūkuotuosius (vyr. g.)	rūkuotąją	rūkuotąsias
Įn.	rūkuotuoju (vyr. g.)	rūkuotaisiais (vyr. g.)	rūkuotąja	rūkuotosiomis
Vt.	rūkuotajame (vyr. g.)	rūkuotuosiuose (vyr. g.)	rūkuotojoje	rūkuotosiose

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	rūkuoju	rūkavau	rūkuodavau	rūkuosiu
Tu	rūkuoji	rūkavai	rūkuodavai	rūkuosi
Jis/ji	rūkuoja	rūkavo	rūkuodavo	rūkuos
Mes	rūkuojam, rūkuojame	rūkavome, rūkavom	rūkuodavome, rūkuodavom	rūkuosime, rūkuosim
Jūs	rūkuojate, rūkuojat	rūkavote, rūkavot	rūkuodavot, rūkuodavote	rūkuosit, rūkuosite
Jie/jos	rūkuoja	rūkavo	rūkuodavo	rūkuos

Tariamoji nuosaka

Aš	rūkuočiau
Tu	rūkuotum, rūkuotumei
Jis/ji	rūkuotų
Mes	rūkuotumėme, rūkuotume, rūkuotumėm
Jūs	rūkuotumėt, rūkuotumėte
Jie/jos	rūkuotų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	rūkuok, rūkuoki
Jis/ji	terūkuojie, terūkuoja
Mes	rūkuokim, rūkuokime
Jūs	rūkuokit, rūkuokite
Jie/jos	terūkuojie, terūkuoja