A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

rūstimis

gramatinės formos
rūstis → rūstimis – daiktavardis, mot. g.,Įn.,dgs.
Vienaskaita Daugiskaita
V. rūstis (vyr. g.), rūstis (vyr. g.) rūsčiai (vyr. g.), rūstys
K. rūsties, rūsčio (vyr. g.) rūsčių (vyr. g.), rūsčių (vyr. g.)
K. rūsčiai, rūsčiui (vyr. g.) rūstims, rūsčiams (vyr. g.)
G. rūstį (vyr. g.), rūstį (vyr. g.) rūstis, rūsčius (vyr. g.)
Įn. rūstimi, rūsčiu (vyr. g.) rūsčiais (vyr. g.), rūstimis
Vt. rūstyje (vyr. g.), rūstyje (vyr. g.) rūstyse, rūsčiuose (vyr. g.)
Š. rūsti (vyr. g.), rūstie rūstys, rūsčiai (vyr. g.)