rūstis
gramatinės formos
rūstis →
rūstis – daiktavardis, ,vyr. g.,V.,vns.
└rūstis – daiktavardis, ,vyr. g.,V.,vns.
└rūstis – daiktavardis, mot. g.,G.,dgs.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
rūstis (vyr. g.), rūstis (vyr. g.) |
rūsčiai (vyr. g.), rūstys |
| K. |
rūsties, rūsčio (vyr. g.) |
rūsčių (vyr. g.), rūsčių (vyr. g.) |
| K. |
rūsčiai, rūsčiui (vyr. g.) |
rūstims, rūsčiams (vyr. g.) |
| G. |
rūstį (vyr. g.), rūstį (vyr. g.) |
rūstis, rūsčius (vyr. g.) |
| Įn. |
rūstimi, rūsčiu (vyr. g.) |
rūsčiais (vyr. g.), rūstimis |
| Vt. |
rūstyje (vyr. g.), rūstyje (vyr. g.) |
rūstyse, rūsčiuose (vyr. g.) |
| Š. |
rūsti (vyr. g.), rūstie |
rūstys, rūsčiai (vyr. g.) |