A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

rūstėti

gramatinės formos

rūstėti → rūstėti – veiksmažodis, pagr. f. rūstėtas → rūstėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	rūstėju	rūstėjau	rūstėdavau	rūstėsiu
Tu	rūstėji	rūstėjai	rūstėdavai	rūstėsi
Jis/ji	rūstėja	rūstėjo	rūstėdavo	rūstės
Mes	rūstėjam, rūstėjame	rūstėjom, rūstėjome	rūstėdavom, rūstėdavome	rūstėsime, rūstėsim
Jūs	rūstėjate, rūstėjat	rūstėjote, rūstėjot	rūstėdavote, rūstėdavot	rūstėsit, rūstėsite
Jie/jos	rūstėja	rūstėjo	rūstėdavo	rūstės

Tariamoji nuosaka

Aš	rūstėčiau
Tu	rūstėtum, rūstėtumei
Jis/ji	rūstėtų
Mes	rūstėtume, rūstėtumėm, rūstėtumėme
Jūs	rūstėtumėt, rūstėtumėte
Jie/jos	rūstėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	rūstėk, rūstėki
Jis/ji	terūstėjie, terūstėja
Mes	rūstėkim, rūstėkime
Jūs	rūstėkit, rūstėkite
Jie/jos	terūstėjie, terūstėja

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	rūstėtas (vyr. g.)	rūstėti (vyr. g.)	rūstėta	rūstėtos
K.	rūstėto (vyr. g.)	rūstėtų (vyr. g.)	rūstėtos	rūstėtų
N.	rūstėtam (vyr. g.)	rūstėtiems (vyr. g.)	rūstėtai	rūstėtoms
G.	rūstėtą (vyr. g.)	rūstėtus (vyr. g.)	rūstėtą	rūstėtas
Įn.	rūstėtu (vyr. g.)	rūstėtais (vyr. g.)	rūstėta	rūstėtomis
Vt.	rūstėtame (vyr. g.)	rūstėtuose (vyr. g.)	rūstėtoje	rūstėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	rūstėtasis (vyr. g.)	rūstėtieji (vyr. g.)	rūstėtoji	rūstėtosios
K.	rūstėtojo (vyr. g.)	rūstėtųjų (vyr. g.)	rūstėtosios	rūstėtųjų
N.	rūstėtajam (vyr. g.)	rūstėtiesiems (vyr. g.)	rūstėtajai	rūstėtosioms
G.	rūstėtąjį (vyr. g.)	rūstėtuosius (vyr. g.)	rūstėtąją	rūstėtąsias
Įn.	rūstėtuoju (vyr. g.)	rūstėtaisiais (vyr. g.)	rūstėtąja	rūstėtosiomis
Vt.	rūstėtajame (vyr. g.)	rūstėtuosiuose (vyr. g.)	rūstėtojoje	rūstėtosiose