A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

skonis

gramatinės formos
skonėtis → skonis – veiksmažodis, jis,es. l.,ties. nuos.,trump.,sangr. f.
└skonis – veiksmažodis, jie,es. l.,ties. nuos.,trump.,sangr. f.
skonis → skonis – daiktavardis, vyr. g.,V.,vns.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
skoniuos, skoniuosi skonėjausi, skonėjaus skonėdavausi, skonėdavaus skonėsiuosi, skonėsiuos
Tu skonies, skoniesi skonėjaisi, skonėjais skonėdavais, skonėdavaisi skonėsies, skonėsiesi
Jis/ji skonisi, skonis skonėjosi, skonėjos skonėdavosi, skonėdavos skonėsis
Mes skonimės skonėjomės skonėdavomės skonėsimės
Jūs skonitės skonėjotės skonėdavotės skonėsitės
Jie/jos skonis, skonisi skonėjos, skonėjosi skonėdavosi, skonėdavos skonėsis
Tariamoji nuosaka
skonėčiaus, skonėčiausi
Tu skonėtumeis, skonėtumeisi
Jis/ji skonėtųsi, skonėtųs
Mes skonėtumėmės, skonėtumės
Jūs skonėtumėtės
Jie/jos skonėtųsi, skonėtųs
Liepiamoji nuosaka
-
Tu skonėkis
Jis/ji tesiskonie, tesiskoni
Mes skonėkimės
Jūs skonėkitės
Jie/jos tesiskoni, tesiskonie
Vienaskaita Daugiskaita
V. skonis (vyr. g.) skoniai (vyr. g.)
K. skonio (vyr. g.) skonių (vyr. g.)
K. skoniui (vyr. g.) skoniams (vyr. g.)
G. skonį (vyr. g.) skonius (vyr. g.)
Įn. skoniu (vyr. g.) skoniais (vyr. g.)
Vt. skonyje (vyr. g.) skoniuose (vyr. g.)
Š. skoni (vyr. g.) skoniai (vyr. g.)