A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

skoni

gramatinės formos

skonėti → skoni – veiksmažodis, tu,es. l.,ties. nuos.
└skoni – veiksmažodis, jis,es. l.,ties. nuos.
└skoni – veiksmažodis, jie,es. l.,ties. nuos. skonis → skoni – daiktavardis, vyr. g.,š.,vns.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	skoniu	skonėjau	skonėdavau	skonėsiu
Tu	skoni	skonėjai	skonėdavai	skonėsi
Jis/ji	skoni	skonėjo	skonėdavo	skonės
Mes	skonime, skonim	skonėjom, skonėjome	skonėdavom, skonėdavome	skonėsime, skonėsim
Jūs	skonite, skonit	skonėjot, skonėjote	skonėdavote, skonėdavot	skonėsit, skonėsite
Jie/jos	skoni	skonėjo	skonėdavo	skonės

Tariamoji nuosaka

Aš	skonėčiau
Tu	skonėtumei, skonėtum
Jis/ji	skonėtų
Mes	skonėtumėme, skonėtume, skonėtumėm
Jūs	skonėtumėt, skonėtumėte
Jie/jos	skonėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	skonėk, skonėki
Jis/ji	teskoni, teskonie
Mes	skonėkim, skonėkime
Jūs	skonėkite, skonėkit
Jie/jos	teskonie, teskoni

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	skonis (vyr. g.)	skoniai (vyr. g.)
K.	skonio (vyr. g.)	skonių (vyr. g.)
K.	skoniui (vyr. g.)	skoniams (vyr. g.)
G.	skonį (vyr. g.)	skonius (vyr. g.)
Įn.	skoniu (vyr. g.)	skoniais (vyr. g.)
Vt.	skonyje (vyr. g.)	skoniuose (vyr. g.)
Š.	skoni (vyr. g.)	skoniai (vyr. g.)