A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

skonėtų

gramatinės formos
skonėti → skonėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└skonėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. skonėtas → skonėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└skonėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš skoniu skonėjau skonėdavau skonėsiu
Tu skoni skonėjai skonėdavai skonėsi
Jis/ji skoni skonėjo skonėdavo skonės
Mes skonime, skonim skonėjom, skonėjome skonėdavom, skonėdavome skonėsime, skonėsim
Jūs skonite, skonit skonėjot, skonėjote skonėdavote, skonėdavot skonėsit, skonėsite
Jie/jos skoni skonėjo skonėdavo skonės
Tariamoji nuosaka
Aš skonėčiau
Tu skonėtumei, skonėtum
Jis/ji skonėtų
Mes skonėtumėme, skonėtume, skonėtumėm
Jūs skonėtumėt, skonėtumėte
Jie/jos skonėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu skonėk, skonėki
Jis/ji teskoni, teskonie
Mes skonėkim, skonėkime
Jūs skonėkite, skonėkit
Jie/jos teskonie, teskoni
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. skonėtas (vyr. g.) skonėti (vyr. g.) skonėta skonėtos
K. skonėto (vyr. g.) skonėtų (vyr. g.) skonėtos skonėtų
N. skonėtam (vyr. g.) skonėtiems (vyr. g.) skonėtai skonėtoms
G. skonėtą (vyr. g.) skonėtus (vyr. g.) skonėtą skonėtas
Įn. skonėtu (vyr. g.) skonėtais (vyr. g.) skonėta skonėtomis
Vt. skonėtame (vyr. g.) skonėtuose (vyr. g.) skonėtoje skonėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. skonėtasis (vyr. g.) skonėtieji (vyr. g.) skonėtoji skonėtosios
K. skonėtojo (vyr. g.) skonėtųjų (vyr. g.) skonėtosios skonėtųjų
N. skonėtajam (vyr. g.) skonėtiesiems (vyr. g.) skonėtajai skonėtosioms
G. skonėtąjį (vyr. g.) skonėtuosius (vyr. g.) skonėtąją skonėtąsias
Įn. skonėtuoju (vyr. g.) skonėtaisiais (vyr. g.) skonėtąja skonėtosiomis
Vt. skonėtajame (vyr. g.) skonėtuosiuose (vyr. g.) skonėtojoje skonėtosiose