A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

srūtieji

gramatinės formos
srūtas → srūtieji – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. srūtas (vyr. g.) srūti (vyr. g.) srūta srūtos
K. srūto (vyr. g.) srūtų (vyr. g.) srūtos srūtų
N. srūtam (vyr. g.) srūtiems (vyr. g.) srūtai srūtoms
G. srūtą (vyr. g.) srūtus (vyr. g.) srūtą srūtas
Įn. srūtu (vyr. g.) srūtais (vyr. g.) srūta srūtomis
Vt. srūtame (vyr. g.) srūtuose (vyr. g.) srūtoje srūtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. srūtasis (vyr. g.) srūtieji (vyr. g.) srūtoji srūtosios
K. srūtojo (vyr. g.) srūtųjų (vyr. g.) srūtosios srūtųjų
N. srūtajam (vyr. g.) srūtiesiems (vyr. g.) srūtajai srūtosioms
G. srūtąjį (vyr. g.) srūtuosius (vyr. g.) srūtąją srūtąsias
Įn. srūtuoju (vyr. g.) srūtaisiais (vyr. g.) srūtąja srūtosiomis
Vt. srūtajame (vyr. g.) srūtuosiuose (vyr. g.) srūtojoje srūtosiose