A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

srūtų

gramatinės formos

srūti → srūtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└srūtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. srūtas → srūtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└srūtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	srūvu	sruvau	srūdavau	srūsiu
Tu	srūvi	sruvai	srūdavai	srūsi
Jis/ji	srūva	sruvo	srūdavo	srus
Mes	srūvam, srūvame	sruvome, sruvom	srūdavome, srūdavom	srūsime, srūsim
Jūs	srūvat, srūvate	sruvot, sruvote	srūdavot, srūdavote	srūsite, srūsit
Jie/jos	srūva	sruvo	srūdavo	srus

Tariamoji nuosaka

Aš	srūčiau
Tu	srūtumei, srūtum
Jis/ji	srūtų
Mes	srūtume, srūtumėm, srūtumėme
Jūs	srūtumėt, srūtumėte
Jie/jos	srūtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	srūk, srūki
Jis/ji	tesrūvie, tesrūva
Mes	srūkime, srūkim
Jūs	srūkit, srūkite
Jie/jos	tesrūva, tesrūvie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	srūtas (vyr. g.)	srūti (vyr. g.)	srūta	srūtos
K.	srūto (vyr. g.)	srūtų (vyr. g.)	srūtos	srūtų
N.	srūtam (vyr. g.)	srūtiems (vyr. g.)	srūtai	srūtoms
G.	srūtą (vyr. g.)	srūtus (vyr. g.)	srūtą	srūtas
Įn.	srūtu (vyr. g.)	srūtais (vyr. g.)	srūta	srūtomis
Vt.	srūtame (vyr. g.)	srūtuose (vyr. g.)	srūtoje	srūtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	srūtasis (vyr. g.)	srūtieji (vyr. g.)	srūtoji	srūtosios
K.	srūtojo (vyr. g.)	srūtųjų (vyr. g.)	srūtosios	srūtųjų
N.	srūtajam (vyr. g.)	srūtiesiems (vyr. g.)	srūtajai	srūtosioms
G.	srūtąjį (vyr. g.)	srūtuosius (vyr. g.)	srūtąją	srūtąsias
Įn.	srūtuoju (vyr. g.)	srūtaisiais (vyr. g.)	srūtąja	srūtosiomis
Vt.	srūtajame (vyr. g.)	srūtuosiuose (vyr. g.)	srūtojoje	srūtosiose