A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

srūvi

gramatinės formos
srūti → srūvi – veiksmažodis, tu,es. l.,ties. nuos. srūvis → srūvi – daiktavardis, vyr. g.,š.,vns.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš srūvu sruvau srūdavau srūsiu
Tu srūvi sruvai srūdavai srūsi
Jis/ji srūva sruvo srūdavo srus
Mes srūvam, srūvame sruvome, sruvom srūdavome, srūdavom srūsime, srūsim
Jūs srūvat, srūvate sruvot, sruvote srūdavot, srūdavote srūsite, srūsit
Jie/jos srūva sruvo srūdavo srus
Tariamoji nuosaka
Aš srūčiau
Tu srūtumei, srūtum
Jis/ji srūtų
Mes srūtume, srūtumėm, srūtumėme
Jūs srūtumėt, srūtumėte
Jie/jos srūtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu srūk, srūki
Jis/ji tesrūvie, tesrūva
Mes srūkime, srūkim
Jūs srūkit, srūkite
Jie/jos tesrūva, tesrūvie
Vienaskaita Daugiskaita
V. srūvis (vyr. g.) srūviai (vyr. g.)
K. srūvio (vyr. g.) srūvių (vyr. g.)
K. srūviui (vyr. g.) srūviams (vyr. g.)
G. srūvį (vyr. g.) srūvius (vyr. g.)
Įn. srūviu (vyr. g.) srūviais (vyr. g.)
Vt. srūvyje (vyr. g.) srūviuose (vyr. g.)
Š. srūvi (vyr. g.) srūviai (vyr. g.)